Atranka ir vertinimas

Informacijos vertinimas

Vertinant informaciją, didelį vaidmenį vaidina kritinis mąstymas, kuris skatina abejoti ir ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Tai formuoja asmeninę nuomonę, kurią reikia mokėti apginti. Rašto darbui ar kitu tikslu sukaupus informaciją, tikslinga ją peržiūrėti ir kritiškai įvertinti, kas yra tinkama, o kas ne. Ne visa informacija yra lygiavertė savo turiniu, tinkamumu ir patikimumu. Informacijos tinkamumo ir patikimumo lygį lemia ir informacijos panaudojimo tikslas. Jei rašote mokslinį darbą (referatą, kursinį ar kt.), ruošiatės seminarui, aktualiausia bus itin patikima, recenzuota mokslinė informacija. Ją galima papildyti ir kita informacija iš įvairių šaltinių (statistika, mokslo populiarieji straipsniai, ataskaitos ir kt.), kuri suteikia galimybę kelti įvairias hipotezes, plėtoti diskusijas. Tačiau ir pastaroji turi būti patikima bei nekelianti abejonių savo tikrumu. Mažiausiai reikalavimų galima kelti asmeniniams poreikiams renkamai informacijai.

Labai svarbu, jog surasti informacijos šaltiniai atitiktų nagrinėjamą temą. Tai gana sudėtinga nustatyti, jei ta tema neturite daug žinių. Tokiais atvejais dažniausiai informacijos paieškos pabaigoje turima daug įvairios literatūros, tačiau neaišku ar konkretūs dokumentai yra tinkami. Kritiškiau juos pavyksta vertinti tik labiau įsigilinus į temą ir perskaičius dalį turimos informacijos. Tačiau kaupti itin didelius bet kokios vertės informacijos masyvus netikslinga.

Apie dokumento atitikimą nagrinėjamai temai galite spręsti atidžiai perskaitę pagrindinę informaciją apie dokumentą: antraštę, turinį, pratarmę, santrauką, naudotos literatūros sąrašą.

Nebūtina skaityti viso straipsnio ar visos knygos, nes pagrindiniai duomenys suteikia gana daug pirminės informacijos apie dokumento tinkamumą.

Taip pat šiuo klausimu gali padėti ir konsultuoti vadovaujantis dėstytojas, tiriamosios srities specialistas, ekspertas.

Be tinkamumo vertinimo, svarbus ir atskirų dokumentų turinio patikimumo įvertinimas. Vien informacijos publikavimo faktas jos nepadaro savaime vertinga ir tinkama. Bet kuria tema galima rasti aibę įvairios informacijos, nemaža dalis jos publikuojama tiesiog internete, o tai gali kelti įtarimų, jog ji nėra visiškai patikima ir tinkama moksliniam darbui (prisiminkite skyrelį apie informacijos šaltinius).

Tinkamos informacijos studijoms universitete paieška kartais gali pareikalauti laiko ir kritinio vertinimo gebėjimų. Taigi toliau pasimokysite, kaip vertinti spausdintinius ir elektroninius informacijos šaltinius, o tai  padės lengviau atsirinkti tinkamus dokumentus mokslui ir studijoms.

Primename, kad informacijos, rastos mokslinėse duomenų bazėse, žurnaluose ir knygose patikimumo galima netikrinti, nes tai jau atliko šių publikacijų recenzentai (šių dokumentų reikia įvertinti tik tinkamumą nagrinėjamai temai).

Patikimumą vertinti reikia tų publikacijų, kurios kelia abejones (pvz., rastų per paieškos sistemas internete, laikraščių ar populiariųjų žurnalų straipsnius).

Vertinant informacijos šaltinio patikimumą, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

Publikacijos autoriumi gali būti vienas ar keli asmenys, įvairios valstybinės ar nevalstybinės organizacijos, institucijos. Vertindami publikacijos autoriaus kompetenciją, atkreipkite dėmesį į tai, ar:

  • nurodyta, kiek laiko autorius domisi nagrinėjama tema, kokie jo pasiekimai šioje srityje, ar jis/ji yra žinomi nagrinėjamos temos tyrinėtojai, ar gera reputacija;
  • matomi ryšiai su kitais nagrinėjamos temos autoriais, jų reputacija, kvalifikacija ir pan.;
  • nurodytas mokslinis laipsnis, pareigos ir/ar priklausomybė kokiai nors mokslinei institucijai, kvalifikacija ir patirtis nagrinėjamu klausimu (tokia informacija gali būti pateikiama publikacijos, knygos pradžioje arba pabaigoje. Jei tai elektroninis dokumentas internete, ši informacija gali būti pateikiama bet kurioje vietoje);
  • galima rasti kitų šio autoriaus publikacijų (tai galite patikrinti elektroniniame kataloge, paieškos sistemose. Jei tai knyga, jos pabaigoje gali būti pateiktas autoriaus publikacijų sąrašas. Publikacijų galite ieškoti bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse);
  • galbūt dėstytojas ar temos ekspertas yra minėjęs tikrinamą autorių?
  • ar autorius nėra šališkas, nepateikia propagandinės ar komercinės informacijos? Tai galima nustatyti lyginant su kitais informacijos šaltiniais. Jei abejonės pasitvirtina, tokią informaciją reikia vertinti kritiškai.

Atminkite, kad knygų ir mokslinių žurnalų autoriai yra visada lengvai nustatomi ir šie duomenys pateikiami matomoje vietoje.

Paprastų žurnalų ir laikraščių straipsnių autoriai lengvai nustatomi, tačiau gali būti abejotina jų mokslinė kvalifikacija.

Internete publikuotos informacijos autoriai taip pat gali būti pateikiami, tačiau daugiausia abejonių kelia jų kompetencija. Jei greta nepateikiama papildoma kvalifikacijai pagrįsti reikalinga informacija, jos gali tekti ieškoti kitais būdais (elektroniniuose kataloguose, duomenų bazėse). Jei autoriai nenurodomi ar jie nėra aiškūs, ieškokite jų internetiniame puslapyje ir kreipkitės į juos, kad padėtų išspręsti autorystės klausimą. Nepaisydami to, galite bandyti pasikliauti informaciją publikavusios organizacijos reputacija, tačiau tokia informacija turėtų būti vertinama itin kritiškai.

Tikrinant autorius, galima pasitelkti ir internetą, nes jame galima rasti informacijos apie vertinamą autorių. Iš vienos pusės, ji gali būti subjektyvi, tačiau ją galima rasti ir patikimumą suteikiančios organizacijos interneto svetainėje (pvz., universiteto, mokslinio instituto), o tai rodo, kad tokiais duomenimis galima pasitikėti, bet tik iš dalies.

Šie duomenys taip pat suteikia nemažai informacijos apie publikuotos informacijos patikimumą (jei leidėjas yra valstybinė organizacija, gerai žinoma ir pripažinta mokslinės informacijos leidykla – informacijos vertė didėja, o nustačius nežinomą leidėją ar jo neradus – patikimumas mažėja). Vertindami šiuos duomenis, išsiaiškinkite:

  • Kas yra leidėjas (valstybinė įmonė, universiteto leidykla, komercinis leidėjas, komercinė įmonė)? Prisiminkite, kad internete neretai publikuojama komercinė informacija, kuri pasižymi šališkumu, nenaudingų faktų ignoravimu ir kt. Tokia informacija moksliniame darbe nėra tinkama.
  • Kokias kitas knygas, publikacijas yra išleidusi ši leidykla?
  • Neretai sudėtingiausia surasti internete skelbiamos informacijos leidėjus. Dažniausiai tai yra interneto svetainės administratoriai, valdytojai. Taip pat gali būti ir publikacijų autoriai. Jiems vertinti siūloma pasitelkti anksčiau aprašytus vertinimo būdus.

Publikavimo data yra svarbus faktorius sprendžiant apie mokslinės informacijos patikimumą. Sparčiai vystantis mokslui, vis atrandami nauji moksliniai sprendimai, tobulinamos teorijos, kuriamos naujos mokslinės paradigmos ir pan. Tai veikia įvairias mokslo sritis (ypač fizines ir technologines, su jomis susijusias tarpdisciplinines), todėl norint naudotis patikima informacija, svarbu atkreipti dėmesį, kada informacija buvo publikuota arba atnaujinta. Vertindami šį aspektą, pasidomėkite:

  • ar pateikiama publikacijos išleidimo/atnaujinimo data. Jei pateikiama kelerių metų senumo data, pabandykite ieškoti naujesnių informacijos šaltinių, kurie pateiktų pastarųjų metų mokslinius duomenis. Jei datos rasti nepavyksta, tokiais šaltiniais geriau nesinaudokite, nes gali būti, kad pasinaudosite pasenusiais duomenimis.

Publikavimo datos dažniausiai yra nurodomos:

  • knygose – tituliniame puslapyje arba knygos viršelyje (atminkite, kad knygos išleidimas užima nemažai laiko, todėl jose retai galima rasti naujausią informaciją);
  • straipsniuose – prie antraštės ir autoriaus (mokslinėse publikacijose kartais nurodoma ne tik publikavimo, bet ir atidavimo publikavimui datos) ir/ar kiekviename publikacijos puslapyje. Straipsniai publikuojami greičiau nei knygos, todėl mokslinėse duomenų bazėse tikėtina rasti pačią naujausią informaciją (jei nebuvo atidėtas publikacijos išleidimo laikas ar žurnalui nėra taikomas embargo periodas);
  • internetiniuose dokumentuose – internetinio puslapio viršuje arba apačioje. Internete dažniausiai nurodoma puslapio atnaujinimo data, o tituliniame – ir puslapio sukūrimo datos; atnaujinimo data ne visada gali garantuoti, kad informacijos turinys buvo atnaujintas (galbūt buvo tvarkomas svetainės dizainas?)

Ypač svarbu yra nustatyti faktinės ir statistinės informacijos publikavimo datas. Jei jų nustatyti neįmanoma, tai tas pats kaip naudotis anonimine informacija.

Visgi, jei atliekate istoriografinį tyrimą, gali reikėti tuometinės istorinės medžiagos, todėl publikavimo data įgauna kitą reikšmę (pvz., rašant apie didžiąją Amerikos krizę, bus tinkami ir 1929 m. dokumentai kaip pirminiai istoriniai šaltiniai, ir pastarųjų metų mokslininkų publikacijos apie to meto situaciją).

Literatūros sąrašai ir nuorodos dažniausiai būdingos mokslinėms publikacijoms (tai yra vienas iš mokslinių publikacijų reikalavimų). Jos gali būti naudingos dviem aspektais:

  • Savaime tai nesuteikia neabejotinos vertės statuso, tačiau gali būti kaip vienas iš teigiamų rodiklių. Mokslinėse publikacijose literatūros sąrašams ir išnašoms taikomi tam tikri reikalavimai.
  • Pateiktos nuorodos suteikia galimybę surasti pirminius informacijos šaltinius ir/ar pagal juos spręsti apie publikacijos kokybę. Jei abejojate publikacijos verte, patartina naudotis pirminiais informacijos šaltiniais (esant reikalui, įvertinti ir jų patikimumą), nes kuo daugiau žmonių perrašo tą pačią informaciją, tuo labiau ji praranda savo pirminę vertę, yra iškraipoma.

Šie kriterijai gana subjektyvūs, tačiau vertinant dokumentus, į juos taip pat reikia atsižvelgti. Vertindami šiuos aspektus, atsakykite į tokius klausimus (kiekvienas atsakymas, turintis neigiamą prasmę ir patvirtinantis ne mokslinę publikacijos kilmę gali būti kaip rodiklis, jog šia informacija neverta naudotis):

  • Kaip yra pateikiama informacija? Ar ji pateikiama logiškai ir aiškiai?
  • Koks yra dokumento rašymo stilius – mokslinis ar labiau publicistinis, naudojami paprasti žodžiai, o ne terminai?
  • Kas yra numanomas dokumento skaitytojas – mokslininkas, tyrėjas ar paprastas žmogus?
  • Ar matoma, jog publikacijai parengti buvo atliekamas mokslinis tyrimas? Jei taip, ar apibūdinama, kokiais autoriais ir duomenimis rėmėsi, kokie moksliniai tyrimo metodai naudoti, ar jie tinkami nagrinėjamos temos tyrinėjimui?
  • Ar pateikiami faktai, skaičiai, grindžiantys teiginius? (Faktiniai duomenys turi būti pateikiami su nuorodomis, t.y. lengvai identifikuojami jų pirminiai šaltiniai).
  • Ar publikacijoje nurodyti pirminiai informacijos šaltiniai yra patikimi?
  • Ar atsispindi autoriaus asmeninis požiūris, šališkumas, asmeninių (politinių, religinių, ideologinių ir kt.) įsitikinimų propagavimas?
  • Ar pavyksta rasti publikacijai naudotus (literatūros sąraše ar išnašose nurodytus) pirminius informacijos šaltinius?
  • Ar vertinama informacija yra recenzuota?
  • Ar tyrimo išvadose remiamasi moksliniais faktais, aiškiai ir logiškai pagrindžiami rezultatai?
  • Ar internete pateikiama informacija įdėta organizacijos, institucijos ar asmens svetainėje?
  • Ar interneto svetainėje pateiktos nuorodos yra aktyvios ir atnaujintos?
  • Ar interneto svetainės grafinis apipavidalinimas, dizainas yra tinkamas nagrinėjamai temai?
  • Ar informacija yra saugoma autorių teisių ir ar nurodytas tos teisės turėtojas?

Vertinant informaciją pagal šiuos klausimus, pravartu atsiriboti nuo savo asmeninių požiūrių ir nuomonių. Patariama pasikliauti kritiniu mąstymu, kuris paremtas gebėjimu vertinti iš šalies, remiantis faktiniais duomenimis ir turimomis mokslinėmis žiniomis. Vertinant vertėtų nesinaudoti savo asmenine patirtimi, nuomone, nes tai gali sutrukdyti nešališkai priimti naujus teiginius, argumentus.

Kritiškai vertinti pravartu ne tik ieškant informacijos studijoms ir mokslui. Šie gebėjimai yra naudingi ir kasdieniniame gyvenime: žiūrint televizorių, klausantis radijo, skaitant laisvalaikio literatūrą internete, bendraujant ir t.t. Tai reikalinga tam, kad būtų atskirta tikrovė nuo išgalvotų dalykų, nepasitikėti visomis skelbiamomis reklamomis, atrasti kas tikra ir naudinga, o kas yra tik išgalvota visuomenei paveikti.

Vertinant interneto išteklius, siūloma atkreipti dėmesį ne tik į informacijos turinį bei puslapyje pateikiamą informaciją. Daug informacijos apie interneto svetainės tinkamumą gali pasakyti ir jos adresas (URL – Uniform Resource Locator).

Protokolo_pavadinimas://domeno_adresas/katalogas/failo_pavadinimas

Pvz.: http://www.mb.vu.lt/elbi/ebsco.pdf

Nemažai informacijos suteikia ir interneto svetainės domenai:

  • .com – komercinės įmonės svetainė (komercinis išteklius)
  • .edu – švietimo įstaiga, organizacija (universitetai, kolegijos)
  • .gov – vyriausybinė organizacija
  • .mil – karinė organizacija
  • .net – bet kokia organizacija, įmonė, fizinis asmuo
  • .org – ne pelno siekianti organizacija

Dažnai gali būti nurodoma ne priklausomybė organizacijų tipui ar ištekliaus pobūdis, bet tik šalies kodas. Daugiau apie tai galite paskaityti Vikipedijoje.

Informacijos atranka ir tvarkymas

Turint surinktus nedidelius informacijos kiekius, surasti reikiamą informaciją nėra sudėtinga. Tačiau rašant kursinius ar baigiamuosius darbus, o ypač trečiaisiais ar ketvirtaisiais studijų metais, pasirodo, kad sukaupta daug ir įvairios informacijos, dokumentų. Neretai jų prireikia, bet nežinote, kur jų ieškoti. Tinkamas asmeninės informacijos tvarkymas gali padėti taupyti laiką ir išvengti nemalonių atsitikimų (pvz., turite atiduoti rašto darbą, tačiau pastebite, kad bibliografinių nuorodų sąraše viename iš aprašų neįrašėte straipsnio puslapių. Tai būtinas elementas, tačiau greitai jo nerasite, jei neturėsite tvarkingos savo informacijos sistemos).

Pirmiausia atskirkime du dalykus – spausdintinių ir elektroninių dokumentų tvarkymą. Nors tvarkymo principai gali būti taikomi tie patys, nepamirškite, jog spausdintiniams teks rasti tinkamą laikymo vietą ir pagal sistemą juos sudėti, kad vėliau nesunkiai galėtumėte rasti.

Asmeninę informacijos sistemą galite kurti pagal temas arba abėcėlę (autorių pavardžių arba knygų ir straipsnių pavadinimų). Tik jūs galite nuspręsti, kuris būdas yra patogesnis ir priimtinesnis.

Surinkus daug informacijos, gali tekti susikurti asmeninį kortelių katalogą, kuriame būtų nurodoma publikacija ir jos saugojimo vieta (pvz., mėlynas aplankas pavadinimu „Moksliniai tyrimai“). Kortelėse publikacijas geriausia aprašyti bibliografiniu aprašu (galite naudoti tokį pat formatą, kaip ir cituodami rašto darbe; tai bus naudinga, kuomet reikės sudaryti bibliografinių nuorodų sąrašą darbo pabaigoje). Prie bibliografinių aprašų galite rašyti savo pastebėjimus, asmenines recenzijas, kurios greitai padės prisiminti, apie ką yra konkretus dokumentas ir ar jis jums naudingas paieškos metu.

Pastaraisiais metais vis daugiau naudojama elektroninės informacijos, todėl svarbus ir jos tinkamas tvarkymas. Kad viskas būtų greičiau randama, reikia tinkamai tvarkyti ir savo informaciją kompiuteryje. Tai nesunkiai yra padaroma kuriant informatyvius ir tiksliai pavadintus katalogus. Juose taip pat informaciją galima skirstyti į mažesnius katalogus ir t.t.

Pavyzdys
  • Mokslas
    • Paskaitos
      • 1 kursas
        • Disciplina 1
          • Paskaitų konspektai
          • Seminarai
          • Rašto darbai/referatai
          • Kursinis
          • Literatūra
        • Disciplina 2
        • Disciplina 3
      • 2 kursas
      • 3 kursas
    • Studijų dokumentai
  • Laisvalaikis
    • Muzika
      • Atskirų atlikėjų aplankai…
    • Filmai
    • Nuotraukos
    • Pomėgiai
      • Fotografija

Pabandyk sudėlioti informaciją į katalogus – žaisk informacijos rūšiavimo žaidimą.

Dokumentų failų pavadinimus taip pat patartina rašyti kuo tikslesnius (jei pavadinimas yra ilgas, jo žodžius galite trumpinti). Svarbu, kad užrašas turėtų prasmę. Taip pat patariama pavadinime įrašyti ir dokumento sukūrimo (ir atnaujinimo, jei po kiek laiko buvo daryti pakeitimai) datas. Tai labai palengvina naršymą po savo dokumentus ir taupo laiką.

Taip pat nepamirškite, kad šiuo metu naudojamos saugojimo laikmenos po kelerių metų gali būti pasenusios (nauji technologiniai išradimai pasirodo vis dažniau). Prieš kelerius metus visi naudojo diskelius, vėliau kompaktines plokšteles, o dabar populiariausios — USB atmintinės. Beje, pastarosios yra labiau tinkamos ne dokumentų saugojimui, o jų perkėlimui į kitus kompiuterius ar laikmenas.

Taigi kuriant savo dokumentų archyvą, reikia prisiminti, jog po kelerių metų kompaktiniai diskai gali būti nebenaudojami. Kad būtų neprarasta informacija, reikia laiku pasirūpinti jos perkėlimu į vis naujai atsirandančias laikmenas arba įdėti į internetą (šiuo atveju reikia pagalvoti apie galimybes apsaugoti informaciją žiniatinklyje).


Kitame modulyje mokysitės, kaip įsisavinti sukauptą informaciją.