Informacijos įsisavinimas

Darbas su informacija neapsiriboja vien tik jos paieška ir surinkimu iš įvairių šaltinių. Informacijos ieškoma ir ji kaupiama tam, kad ją įsisavinus ir perpratus būtų kuriama nauja informacija (rašomi referatai, kursiniai, apžvalgos, tezės, baigiamieji darbai ir kt.).

Tam, kad informacija būtų įsisavinta, pradedama nuo jos skaitymo (vaizdo ir garso informaciją įsisaviname ją peržiūrėdami ir klausydami). Skaityti galima keliais būdais: tiesiog peržvelgti esmines, Jums svarbias teksto vietas, skaityti visą turimą tekstą nuosekliai (galimas ir skaitymas garsiai). Taip pat skaitant galima konspektuoti ar pasižymėti svarbias vietas. Pastarasis būdas yra naudingas tyrinėjant mokslinius tekstus, kurie naudojami rašant mokslo darbus. Išskyrus svarbias vietas, pagrindines mintis, idėjas ir jas susisteminus, yra lengviau plėtoti savo mintis, jas argumentuoti, atlikti analizes ir t.t.

Darbo su informacija būdai

Dirbdami su informacija, galite naudotis šiais keturiais darbo būdais:

Rūšiavimas – surinktos informacijos rūšiavimas, atrinkimas, klasifikavimas. Šiuo žingsniu grįžtama į pradinį užduoties klausimą ir prisimenama užduotis, tema. Pagal užduotį iškeliami klausimai, į kuriuos reikia atsakyti remiantis naudojama informacija.

Analizuojant ir iškeliant pagrindinius klausimus, paaiškėja, į kokias temas ar potemes reikia skirstyti surinktą informaciją.

Galvodami šiuos klausimus, įsivaizduokite savo darbo planą (tam galite naudoti ir minėtą minčių žemėlapį). Tokiu būdu ne tik produktyviai sugrupuosite turimą informaciją, bet ir turėsite darbo planą, kuris bus darbo turinys.

Teminis ir kalendorinis kiekvieno mokslinio darbo planas turėtų būti sudarytas kuo anksčiau ir apsvarstytas su vadovu (konsultantu).

Trumpas apibūdinimas – esminių klausimų, idėjų, minčių išskyrimas, konspektavimas. Šiame etape žymite svarbiausius komentarus, mintis, reikalingas pastraipas, kurių pagrindu vėliau bus kuriamas jūsų darbas.

Struktūravimas – darbo struktūros sudarymas. Naudojantis pirmame etape išskirtomis temomis ir potemėmis, sudaromas nuoseklus ir logiškas darbo planas. Neturint darbo plano, neįmanoma parašyti gero mokslinio teksto. Svarbiausia, kad planas būtų nuoseklus, nes jo pagrindu bus lengviau naudotis surūšiuota informacija, bus išvengta painiavos panaudojant įvairius šaltinius ir nagrinėjant vieną ar kitą klausimą.

Sudarydami struktūrą, apgalvokite, kokios yra pagrindinės temos sudedamosios dalys (potemės)? Jos vėliau sudarys jūsų darbo struktūrines dalis (skyrius). Kokie tų potemių išskirtini aspektai? Jie vėliau sudarys jūsų darbo poskyrius. Skyrių ar poskyrių seką galėsite nustatyti vėliau.

Dėstymas – naujo informacijos produkto kūrimas. Dabar jau vyksta paties darbo rašymas, naujų idėjų generavimas, analizė, adaptavimas, modifikavimas, išvadų formulavimas vadovaujantis jau ne tik asmenine, bet ir įsisavinta nauja informacija.

Dirbant su surinkta informacija, reikia mokėti išskirti pagrindines tekstų idėjas, mintis, ieškoti tarpusavio sąsajų, gebėti jas apibendrinti. Informacija yra įsisavinama, kai ji susiejama su savo asmeninėmis žiniomis, anksčiau sukaupta informacija iš įvairių šaltinių ir yra kritiškai įvertinta. Po to galima pradėti kurti naują informaciją. Šie darbo su informacija procesai yra aktualiausi studijų metu kuriant naują mokslinę informaciją.

Kiekvienas universitetas dažniausiai pateikia savo taikomus metodinius nurodymus, kurie skirti paaiškinti, kaip turi būti rašomi moksliniai darbai, pateikiami jų teksto formatavimo ir apipavidalinimo reikalavimai bei nurodomi esminiai citavimo reikalavimai. Vilniaus universiteto fakultetai taip pat pateikia metodinius nurodymus, kuriuose aiškinami minėti dalykai (savo fakulteto metodinių nurodymų ieškokite fakulteto interneto svetainėje arba teiraukitės dėstytojų).

Rekomendacijos studijų ir mokslinių darbų rašymui

Patarimai rašant mokslinius darbus:

Rašant mokslinius darbus, reikalingas ne tik gebėjimas tinkamai ir struktūruotai elgtis su informacija. Čia svarbus ir kūrybiškumas, ir kritinis mąstymas, ir laiko planavimas bei valdymas.

Tai ar žinai ko reikia, kad parašytum gerą mokslinį darbą? O ko nereikia? Pasitikrink žinias žaisdamas!


Kitame modulyje susipažinsite su etiško elgesio su informacija principais, citavimo taisyklėmis.