Kai jau žinote, kokio tipo informacijos Jums reikia ir iš kokių informacijos šaltinių norite ją rinkti, galite pradėti vykdyti paiešką. Tačiau norėdami rasti reikiamą informaciją, turite sudaryti paieškos strategiją, numatyti svarbiausius paieškos etapus, t.y. nustatyti, kokia tvarka bus ieškoma, kur ieškoma. Taip pat apsvarstyti reikšminius žodžius, parinkti terminus.
Informacijos paiešką galima atlikti tiesiogiai, t.y. leidinius įsigyjant knygynuose, prenumeruojant, ieškant informacijos pasauliniame žiniatinklyje arba per tarpininkus – įvairias informacijos įstaigas, kurios specializuojasi informacijos kaupime, organizavime, teikime. Pats tyrėjas turi nuspręsti, kur jam ieškoti, tačiau čia pateiksime paieškos kelius bei dažniausiai naudojamus paieškos įrankius, kuriuos rekomenduojame išbandyti:
bibliotekos katalogai,
bibliotekos duomenų bazės,
paieškos žiniatinklyje.
Juose galite rasti:
Bibliotekos katalogai
Bibliotekos duomenų bazės
Žiniatinklio paieškos įrankiai
knygas,
periodikos (žurnalai, laikraščiai),
vaizdo ir garso įrašus,
žemėlapius, atlasus,
ataskaitas,
konferencijų medžiagą,
įstatymus, standartus
ir t.t.
Mokslinių žurnalų ir laikraščių straipsnius, konferencijų medžiagą:
viso teksto straipsnius,
santraukas ir straipsnių turinio aprašymus.
Rezultatai gali būti kopijuojami, išsaugomi į laikmeną ar parsisiunčiami.
Daugialypės informacijos, naujienų, mokomosios medžiagos ir t.t.:
el. knygas (daugiausia klasikinės grožinės literatūros),
valdžios dokumentų (įstatymai, ...),
periodikos,
įvairių įmonių, organizacijų el. svetaines,
vaizdo ir garso įrašus
ir t.t.
Norint sėkmingai naudotis bibliotekų informacijos ištekliais, reikia žinoti, kad bibliotekos yra įvairių tipų ir kad jos specializuojasi tam tikrų sričių ir rūšių dokumentų kaupime. Vartotojams užsisakyti leidiniai išduodami abonemente, leidžiama jais naudotis skaityklose. Bibliotekose gali būti įvairūs specifinę informaciją kaupiantys skyriai (rankraščių skyrius, archyvai ir kt.), skaityklos (lituanistikos, bibliografijos ir kt.).
Centrinėje VU bibliotekoje taip pat yra specializuotų skaityklų (Lituanistikos, Bibliografijos, Retų spaudinių, t.t.), kuriose vartotojai gali ieškotis pagrindinės ar papildomos informacijos savo mokslo darbams. Daugiau apie VUB aptarnavimo ir darbo vietas (skaityklas ir skyrius).
Šiuolaikinėse bibliotekose dažnai būna atviri fondai, kur skaitytojai gali laisvai žiūrinėti leidinius ir rinktis informaciją.
Bibliotekose informacijos ieškoma kataloguose (elektroniniuose arba tradiciniuose). Duomenų bazės taip pat prieinamos iš bibliotekų.
Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) yra pagrindinė Lietuvoje išleistų dokumentų saugykla. Ji kaupia VISUS mūsų šalyje išleistus, o taip pat svetur išleistus leidinius apie Lietuvą ir lietuvių kalba.
Bibliotekų tipai »
Akademinės bibliotekos atsako už savo universiteto ar kolegijos bendruomenės (studentų, profesorių, tyrėjų ir administracijos) informacijos poreikių tenkinimą. Jos vykdo universiteto/kolegijos misiją kaupti studijų programas ir mokslinių tyrimų temas atitinkančius informacijos išteklius, pirmiausia mokymo ir mokslo tiriamąją literatūrą.
Viešosiose bibliotekose telkiami įvairūs leidiniai laisvalaikiui ar pomėgiams, skirti vietos gyventojams pagal jų poreikius.
Specialiosios bibliotekos (technikos, medicinos, žemės ūkio, įvairių įstaigų ir organizacijų) atsako už tam tikrų gamybos, pramonės ir visuomenės sričių literatūros kaupimą ir specialistų bei studentų aptarnavimą. Lietuvos technikos biblioteka kaupia ne vien įvairiausių technikos sričių leidinius, bet ir išradimų aprašymus, patentus, kurių nerasime kitose bibliotekose.
Mokyklų bibliotekos kaupia pagrindinę literatūrą, reikalingą mokyklos bendruomenės narių ugdymui.
Abonementas ir skaityklos »
Bibliotekų skaitytojai aptarnaujami skaityklose ir abonemente. Abonementas tai vieta, kurioje išduodami leidiniai į namus įvairiam laikotarpiui (semestrui, mėnesiui, savaitei, dienai ar dviem). Jie išduodami nemokamai, tik su tam tikrais apribojimais. Kai kurių leidinių paimti į namus negalima, nes biblioteka turi tik vieną egzempliorių, kuris gali būti reikalingas ir kitiems skaitytojams. Neišduodami ir reti, kuo nors išsiskiriantys leidiniai ar vienetiniai egzemplioriai. Tokiais leidiniais galima naudotis skaityklose. Skaityklos yra beveik visose bibliotekose, įrengiamos pagal literatūros ar spaudinių rūšis, skaitytojų amžių ir pan. Pvz., gali būti retų knygų, rankraščių, periodikos, bibliografijos, mikrofilmų, muzikos, profesorių, studentų, vaikų, nereginčiųjų ir kitos skaityklos. Paprastai iš skaityklos jokie leidiniai, kiti informacijos šaltiniai į namus neišduodami.
Atvirieji fondai »
Šiuolaikinėse bibliotekose skaityklų ir abonementų fondai dažnai yra atviri, t.y. skaitytojas pats gali vaikščioti tarp lentynų ir rinktis reikalingus šaltinius. Svarbu žinoti, kad atviruosiuose fonduose leidiniai išdėstomi tam tikra tvarka, dažniausiai sistemine pagal Universaliąją dešimtainę klasifikaciją (UDK).
Archyvai ir rankraštynai »
Nepublikuoti informacijos ištekliai kaupiami archyvuose ir rankraštynuose. Lietuvoje veikia valstybiniai, apskričių ir savivaldybių archyvai, be to, kiekviena įstaiga turi savo archyvą, jame saugomos darbuotojų ir studentų asmens bylos, kiti dokumentai. Bibliotekose veikiantys rankraščių skyriai kaupia mokslininkų, autorių, žymių žmonių asmenų fondus, kuriuose saugomi jų veiklą liudijantys dokumentai ir artefaktai. Norint naudotis archyvais ir rankraščių skyriais, dažnai reikalingas specialus prašymas, kuriame nurodoma mokslinio darbo, kuriam reikalingi nepublikuoti dokumentai, tikslas ir vadovas, kuris šį prašymą pasirašo. Nepublikuoti dokumentai saugomi bylose, kurios jungiamos į apyrašus, grupuojamus į fondus. Siekiant išsaugoti vertingus kultūros paveldo dokumentus ir palengvinti prieigą prie jų nutolusiam vartotojui, dokumentai gali būti skaitmeninami. Archyvų ir rankraščių paieškos sistemos gali būti tradicinės arba elektroninės.
VU bibliotekos aptarnavimo ir darbo vietos »
Vilniaus universiteto biblioteka yra universiteto padalinys, teikiantis informacines paslaugas, užtikrinantis prieigą prie informacijos šaltinių ir kaupiantis dokumentų fondą. VU bibliotekoje vartotojai aptarnaujami fakultetų ir centrų bibliotekose bei Centrinėje bibliotekoje (Universiteto g. 3).
Fakultetų bibliotekose studentai gali gauti tą informaciją, kuri konkrečiai susijusi su jų studijuojamu dalyku, ties kuriuo specializuojasi fakultetas. Pvz., Filosofijos fakultete rengiami filosofai, psichologai, sociologai ir t.t., tad informacija šio fakulteto bibliotekoje ir bus iš šių sričių. Tačiau visa išteklių tvarkymo ir saugojimo bazė yra Centrinėje VU bibliotekoje. Čia veikia pagrindinės skaityklos (laikraščių, rankraščių, bendroji, bibliografijos ir t.t.) ir centrai, kur studentai gali gauti jiems reikalingos informacijos.
Vietos darbui ir studijoms VUB Centrinėje bibliotekoje.
Centrinės bibliotekos abonementas
Čia galima atlikti informacijos paiešką bibliotekos kataloguose, užsisakyti iš saugyklų leidinius, skolintis juos į namus. Atvirame fonde – grožinė literatūra lietuvių ir užsienio kalbomis.
Bendroji skaitykla
Skaitykloje galima ieškoti informacijos elektroniniame bibliotekos kataloge, užsisakyti leidinius iš saugyklų. Atvirame fonde – populiariausia mokomoji ir studijų literatūra, enciklopedijos ir žodynai, nauji Lietuvoje leidžiami laisvalaikio žurnalai.
Profesorių skaitykla
Čia galima ieškoti informacijos elektroniniame bibliotekos kataloge, užsisakyti leidinius iš saugyklų. VU bendruomenės nariai gali Profesorių skaitykloje rezervuoti darbo vietą. Pirmumo teisę turi VU doktorantai bei dėstytojai. Atvirame fonde – visi VU leidžiami mokslo darbai, naujausi kitų Lietuvos mokslo institutų darbai, enciklopedijos ir žodynai, žinynai, Lietuvoje gintų disertacijų santraukos.
Laikraščių skaitykla
Atvirame fonde – naujausi pagrindiniai Lietuvoje leidžiami dienraščiai ir savaitraščiai. Senesnius laikraščius galima užsisakyti iš saugyklų fondų
L. Vladimirovo JTO depozitinės bibliotekos skaitykla
Šioje skaitykloje saugomi įvairių tarptautinių organizacijų leidžiami dokumentai (Jungtinių Tautų Organizacijos leidiniai; UNESCO leidiniai; Pasaulinės sveikatos organizacijos leidiniai; Tarptautinės atominės energijos agentūros leidiniai; Tarptautinio valiutos fondo leidiniai; Tarptautinio teisingumo teismo leidiniai; Pasaulio banko leidiniai; Jungtinių Tautų vystymo programos leidiniai ir t.t.). Atvirame fonde saugoma profesoriaus Levo Vladimirovo asmeninė biblioteka.
Baltoji salė
Baltosios salės skaitykloje komplektuojami ir saugomi lingvistiniai, daugiakalbiai žodynai ir specialiosios enciklopedijos. VU bendruomenės nariai gali Baltojoje salėje rezervuoti darbo vietą. Pirmumo teisę turi VU doktorantai bei dėstytojai.
Bibliografijos skaitykla
Atvirame fonde – komunikacijos ir informacijos sričių leidiniai (profesinė bibliotekininkystės ir informacijos mokslų literatūra), bendrosios arba universaliosios enciklopedijos, žodynai: kalbų (dvikalbiai, trikalbiai ir kt.) ir bendrieji lingvistiniai (etimologijos, terminų, sinonimų ir t.t.). Kompiuterinė darbo vieta prie LNB Nacionalinės bibliografijos duomenų banko ir Lietuvos periodinės spaudos bibliografinės straipsnių bazės 1994-2002 m. archyvo.
Lituanistikos skaitykla
Skaitykla užima dvi patalpas, kuriose kaupiami mokslinių tyrinėjimų apie Lietuvos istoriją, kalbą, literatūrą, kultūrą ir meną dokumentai, išleisti Lietuvoje ir užsienyje nuo 1918 m.
Sidabrinė (skaitykla). Atvirame fonde – naujausi šiuolaikinės humanistikos leidiniai, pagrindinių humanitarinių ir tarpdisciplininių studijų knygos bei žurnalai. Mediateka.
Apelsininė (grupinio darbo kambarys).
Riešutinė (informacinių technologijų laboratorija).
Žalioji (periodikos skaitykla). Atvirame fonde – naujausi politikos, kultūros ir meno žurnalai, leidžiami Lietuvoje ir užsienyje.
Skyriuje saugoma senoji grafika, apimanti XVI–XIX a. Tai lietuvių, rusų, lenkų ir kitų Europos šalių kūriniai. Nuo 1969 m. fondas pildomas ir šiuolaikine lietuvių grafika (lietuvių dailininkų grafikos atspaudai, knygų iliustracijos, piešiniai, eskizai, plakatai). Grafikos kabineto rinkinį papildo ir užsienio dailininkų kūriniai, ekslibrisų kolekcija ir autorinės knygos. Grafikos kabinete yra įkurtas ir pagalbinis fondas, kurį sudaro Žibunto Mikšio ir Vinco Kisarausko knygų kolekcijos.
ELBI (Elektroninėje bibliotekoje, esančioje VUB svetainėje) studentai gali »
atlikti dokumentų paiešką Vilniaus universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų kataloguose
pagal galimybę užsisakyti leidinius iš elektroninio katalogo į namus, skaityklas
skaityti mokslinę informaciją VUB prenumeruojamose duomenų bazėse ar elektroninėse knygose
skaityti elektroninius žurnalus bei kitus periodinius leidinius
rasti nuorodas į įvairias enciklopedijas
aplankyti virtualias parodas
pamatyti Vilniaus universiteto bibliotekos skaitmenines kolekcijas
užsisakyti Vilniaus universiteto bibliotekos naujienlaiškį
skaityti VU bibliotekos darbuotojų tinklaraštį bei VU bibliotekos gidų tinklaraštį („gidaraštį“).
Paieška bibliotekos kataloge
Bibliotekos katalogas – tai bibliografinis katalogas, parodantis bibliotekų fonde esančius dokumentus. Kitaip tariant, tai bibliotekoje laikomų dokumentų įrašų talpykla, atspindinti visas bibliotekoje laikomas kolekcijas bei resursus. Fiziniai resursai gali būti knygos, žurnalai, garso, vaizdo įrašai, mikroformos ir t.t.
Katalogai yra tradiciniai (korteliniai) ir elektroniniai. Dažniausiai elektroniniai bibliotekų katalogai jungiami į suvestinį katalogą, kuriame vartotojas gali vienu metu ieškoti daugelio bibliotekų kataloguose. Tokie elektroniniai suvestiniai katalogai dar vadinami integruotomis bibliotekų informacijos sistemomis, pvz., LIBIS.
Bibliotekose informacijos paieškai dar gali būti naudojamos kartotekos.
Tradiciniai katalogai »
Senesnių, iki elektroninio katalogo sukūrimo išleistų leidinių gali tekti ieškoti tradiciniuose kortelių kataloguose. Jie būna abėcėliniai (kortelės išdėstytos autorių ir antraščių abėcėlės seka) arba sisteminiai (kortelės išdėstytos pagal UDK ar kitą klasifikavimo schemą). Rečiau pasitaiko dalykiniai katalogai. Juose kortelės dėstomos pagal dalyką, o dalykai pateikiami specialioje dalykų (rubrikų) rodyklėje. Leidinių galima ieškoti ir kitose šalies bei užsienio bibliotekose bei juos užsisakyti per tarpbibliotekinį abonementą. Tuomet leidinys jums bus atsiųstas paštu arba elektroniniu paštu (už šią paslaugą gali tekti mokėti).
Kartotekos »
Kartoteka – tai visuma sutvarkytų kortelių, kuriose pateikiami duomenys apie dokumentus, asmenis, žodžius ir kt. Kartotekoje fiksuojama informacija neatsižvelgiant į tai, ar ji yra bibliotekoje, ar ne. Bibliotekose sudaromos kartotekos:
Sisteminės straipsnių Jose bibliografiniai įrašai dėstomi sistemine tvarka pagal tam tikrą klasifikacijos schemą. Sisteminės kartotekos sudaromos atsižvelgiant į socialines, kultūrines, ekonomines bibliotekos aptarnaujamo regiono reikmes.
Kraštotyros Jose pateikiama informacija apie kraštotyros dokumentus – rankraščius, spaudinius ir kt. dokumentus apie tam tikrą vietovę bei kilusius iš jos asmenis. Kraštotyros kartotekoje fiksuojama informacija, susijusi su regiono istorija, ekonomika, mokslu, kultūra, švietimu, ekologija, demografija ir kt. klausimais.
Teminės Teminėse kartotekose pateikiama bibliografinė informacija apie dokumentus viena tema (teisinė informacija; socialinė informacija ir kt.).
Specialiosios Tai kartotekos, turinčios tam tikrą visuomeninę paskirtį. Galima išskirti šias specialiąsias kartotekas: recenzijų, personalijų, iliustracijų, referatų, vertimų ir kt.
Bibliotekos elektroninis katalogas suteikia duomenis apie leidinį, kurio ieškome.
Svarbiausias rodiklis pagal ką orientuojasi bibliotekininkas ieškodamas knygos yra šifras. Jis padeda nustatyti knygų ar kitų leidinių vietą bibliotekoje.
Šifro sudarymas »
Leidinio šifras – sutartinis leidinio žymėjimas, parodantis jo vietą lentynoje, bibliotekos fonde. Šifrai yra tarsi leidinio „adresas“ bibliotekoje. Visi jie yra skirtingi. Išmokime juos „skaityti“.
Šifrai: UDK indeksas ir autorinis ženklas
Lietuvoje šifras sudaromas iš UDK indekso ir autorinio ženklo. Vartojamas bibliotekos fondams tvarkyti, informacijos ieškos sistemoje.
Universali dešimtainė klasifikacija (UDK) – tarptautinė klasifikavimo sistema, 1876 m. sukurta Melvilio Diujo (M. Dewey). Klasifikacijos indeksas sudaromas hierarchiniu principu, skaidant žiniją pagal principą "nuo bendro, prie dalinio". Klasifikacija skirta įvairių rūšių dokumentams sisteminti, kartotekoms sudaryti, informacijai tvarkyti ir ieškoti kompiuterinėse informacijos paieškos sistemose. Ji išreiškiama dešimtainiais skaičiais ir nurodoma visose knygose. Šie skaičiai parodo, kuriai mokslo šakai knyga priklauso turinio atžvilgiu.
Autorinis ženklas – yra trumpas sutartinis ženklas, nurodantis knygos abėcėlinę eilę atitinkamo mokslo šakos skyriaus viduje. Autoriaus ženklas nustatomas pagal autorines lenteles. Jis sudaromas pagal pirmąjį knygos žodį, kuriuo pradedamas knygos aprašas. Jei pirmas aprašo žodis yra autoriaus pavardė, tai autorinis ženklas rašomas pagal autorių. Autorinį ženklą sudaro pirmosios dvi skiemens raidės ir du ar trys skaitmenys. Šie skaitmenys surandami lentelėse pagal ieškomą skiemenį.
Klasifikacija turi 10 klasių su vienženkliais indeksais. Čia yra pagrindinės įvairių mokslo, technikos, meno ir kitų sričių sąvokos. Klasės skirstomos į skyrius, poskyrius, skirsnius.
UDK klasės
0.
Bendras skyrius
1.
Filosofija. Psichologija.
2.
Religija. Teologija.
3.
Visuomenės mokslai.
4.
Laisvas
5.
Matematika. Gamtos mokslai.
6.
Taikomieji mokslai. Medicina. Technika.
7.
Menas. Fotografija. Žaidimai. Sportas.
8.
Kalbotyra. Filologija. Grožinė literatūra. Literatūros mokslas.
9.
Geografija. Biografijos. Istorija.
VU bibliotekos elektroniniame kataloge galima rasti ir kitokių šifrų (pvz., D14780, E3376, C75271). Tai saugyklose saugomų leidinių šifrai, sudaryti formatiniu principu.
Kaip vykdyti paiešką elektroniniame kataloge?
Paiešką galima vykdyti pagal:
autorių; paieška bus vykdoma pagal autoriaus pavardę, organizacijos ar kompanijos pavadinimą.
pavadinimą; pavadinimo paieška bus vykdoma pagal tikslų leidinio pavadinimą, antraštę.
žodį; pagal reikšminį žodį paieška bus vykdoma per sričių laukus įskaičiuojant ir dalyką, ir pavadinimą.
temą; temos, dalyko paieška bus pagal dalyką ar temą.
VUB kataloge į paieškos laukelį įveskite reikšminį žodį ar frazę (leidinio pavadinimą, autoriaus pavardę ir t.t. Daugiau apie reikšminių žodžių sudarymą) ir spauskite Vykdyti.
Pateiktame leidinių sąraše išsirinkite Jums reikalingą publikaciją ir užsisakykite (jei yra galimybė užsakyti elektroniniu būdu, spauskite Užsakyti), užsakymo langelyje užrašydami pageidaujamus jos duomenis. Atkreipkite dėmesį į leidinio saugojimo vietą, t.y. Filialą. Užrašykite tik to filialo šifrą, kuriame galite atsiimti knygą.
Naudodami šią parinktį, galite surasti įrašus pagal reikšminį žodį, autorių, antraštę, skelbimo duomenis, dalyką ir kt. Pvz., ieškome knygos apie etiką. Įrašykime šį žodį į paieškos laukelį.
Pavyzdžiui, įrašę žodį etika, gausime bibliografinį leidinių sąrašą etikos tema. Jame bus pateikti šie duomenys: autoriaus vardas ir pavardė, dokumento tipas, antraštė, leidimo metai, UDK, filialas/leidiniai (nuoroda, kurioje bibliotekos vietoje leidinys yra ir skaičius, kiek jų yra) bei šifras. Norint užsisakyti leidinį, šiuos duomenis gali tekti užrašyti leidinio užsakymo lapelyje. Vykdant paiešką, svarbu atkreipti dėmesį į filialą. Dažnai studentai užsako knygą, nepasižiūrėję, kurioje bibliotekos vietoje ji padėta. Reikia žinoti, kad leidinys bus išduodamas ten, kur jis yra saugomas.
Jei prie Filialas/leidiniai išvardyta daugiau negu viena vieta, kurioje yra leidinys, šifras dažniausiai nurodomas pirmuoju numeriu pateikto filialo, tad norėdami sužinoti kitų fakultetų šifrus, turime nuspausti konkretų filialą (saugyklą, abonementą, Filosofijos fakultetą, Istorijos ir t.t.), ir tuomet atsiras lentelė su reikalingo fakulteto knygos šifru.
Komandinė paieška »
Įrašų paieškai keliose skirtingose rodyklėse vienu metu galite naudoti Paieškos komandų kalbą (CCL). Jūs turite nurodyti žodžio kodą ir rodyklės indeksą, kuriuose bus ieškoma. Santrumpas, naudojamas CCL, galima rasti CCL komandų skyriuje CCL komandos.
Išplėsta paieška »
Išplėsta paieška leidžia Jums ieškoti duomenų bazėse pagal raktinius žodžius. Jūs galite naudoti išskleidžiamąjį meniu, nurodydami laukus ir paieškos režimą. WWW OPAC pateikia įvairius laukus, tokius kaip Autorius, Tema ir Pavadinimas. Ryšį tarp šių trijų laukų nustato loginis jungtukas AND. Norėdami peržiūrėti įrašų sąrašą, spragtelėkite ant sąsajos prie įrašo numerio.
Elektroninio katalogo dokumentų tipų sutartiniai ženklai »
Duomenų bazės yra nuolat saugomų ir papildomų dokumentų ar įrašų rinkinys, susistemintas ir sutvarkytas taip, kad juo būtų galima patogiai naudotis. Duomenų bazės gali būti viso teksto ir bibliografinės, mokamos ar laisvos prieigos, universalios ar šakinės (teminės). Kitaip tariant, duomenų bazės gali talpinti tik vienos disciplinos informaciją, bet taip pat gali būti ir daugiadisciplininės, kaupiančios įvairių mokslo sričių straipsnius. Jose gali būti viso teksto straipsniai arba/ir santraukos.
Prie duomenų bazės prieinama per internetą, bet jų turiniai nėra atkuriami paieškos sistemos paslaugų, kaip Google ar Yahoo! Didžioji dalis yra pasiekiama per atskiras žiniatinklio svetaines, kurios pateikia mokestį už naudojimą. Prieigą prie duomenų bazių bei informacijos paiešką jose sąlygoja įvairūs apribojimai, t.y. licencinės sutartys, prenumerata, autorinės teisės. Dauguma duomenų bazių yra neprieinamos laisvai kiekvienam vartotojui. Jas būtina prenumeruoti. Mokslinę medžiagą talpinančios duomenų bazės yra itin reikalingos aukštųjų mokyklų studentams, tad visos akademinės bibliotekos prenumeruoja reikalingiausias duomenų bazes.
Kiekviena duomenų bazė turi tiktai tam tikrus informacijos tipus ir kiekius. Ši informacija paprastai pateikiama pačioje duomenų bazėje po tokiomis nuorodomis: „Apie [duomenų bazės pavadinimas]“, „Duomenų bazės informacija“, „Pavadinimo sąrašas“, „Šaltiniai“ ir pan.
Santraukos »
Santraukos – tai glaustas straipsnio turinio aprašymas, padedantis nuspręsti, ar straipsnis tinkamas pagal reikalingą temą, ar ne. Informacijos ieškoma pagal autorių, pavadinimą, raktinius žodžius ir dalyką ir t.t.
Bibliografinė duomenų bazė »
Bibliogafinė duomenų bazė pateikia pagrindinę leidinio bibliografinę informaciją, kuri leidžia nustatyti straipsnio vietą: straipsnio autorių, straipsnio pavadinimą, šaltinio, kuriame yra straipsnis pavadinimą, numerį, publikavimo metus ir puslapių skaičių. Tačiau duomenų bazė prie to paties gali suteikti prieigą prie visateksčių straipsnių (fulltext), t.y. turėsite galimybę matyti visą straipsnį toje duomenų bazėje.
Paieška
Prieš pradedant naudotis šiuo informacijos ištekliumi patartina paskaityti pagalbos puslapius, apsilankyti specialiuose mokymuose arba paprašyti informacijos bibliotekos specialisto. Svarbu žinoti, kad paieškai duomenų bazėse tikslinga:
mokėti naudotis loginiais jungtukais, kitais paieškos įrankiais, kurie padeda suformuluoti paieškos klausimą (žr. efektyvi paieška).
Straipsnių galima ieškoti ir pagal autorių, žurnalų pavadinimus, mokslo sritis ar naudojantis abėcėliniais jų sąrašais.
Kurią duomenų bazę pasirinkti?
Svarbu pasirinkti tą duomenų bazę, kuri yra susijusi su jūsų tema. Jums gali prireikti ieškoti ne vienoje duomenų bazėje, kol pasirinksite tinkamiausią. Jei ieškote VU bibliotekos prenumeruojamų duomenų bazių, siūlome naudotis VUB interneto svetainėje esančia duomenų bazių paieškos sistema. Atminkite, kad duomenų bazės gali būti universalios, kaupiančios įvairios srities literatūrą, bei specifinės (teminės), kaupiančios tik vienos ar kelių sričių medžiagą.
MasterFILE Premier – verslas, švietimas, sveikata, tikslieji mokslai, technologijos, menas, t.t.
Rinkdami informaciją, atkreipkite dėmesį, ties kokia sritimi specializuojasi duomenų bazė. Žiūrėkite į duomenų bazės turinį ir išsiaiškinkite, ar informacija susijusi su jūsų tema.
Atkreipkite dėmesį į kontekstą. Ar reikalingas nacionalinis ar tarptautinis požiūris? Ar ieškote lietuviškos medžiagos, ar platesnės tarptautinės?
Laikas taip pat yra svarbu. Kokių metų dokumentų reikia? Ar reikia istorinių, ar senesnių dokumentų? Ar duomenų bazė tinkama pagal apimtį jūsų poreikiams?
Ieškant reikalingos duomenų bazės, patartina sukonkretinti paiešką, kad būtų atsakoma į lentelėje pateiktus klausimus. Žinodami atsakymus, lengviau atsirinksite reikalingas duomenų bazes.
Paieška žiniatinklyje (internete)
Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas. Jame sukaupta daugybė labai skirtingų ir nevienodos vertės informacijos išteklių. Ieškant medžiagos internete, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad čia informaciją gali kurti kiekvienas, jos niekas netikrina, kad yra daug komercinės informacijos. Todėl straipsnius, ypač moksliniams tikslams, žiniatinklyje reikėtų rinktis labai atidžiai. Ji gali būti pasenusi, nepagrįsta, šališka ar neteisinga. Daug internetinių svetainių yra sukurta komercinių kompanijų, siekiančių įtikinti savo lankytojus pirkti jų produktus. Tokia informacija pateikta šiuose portaluose gali būti neverta pasitikėjimo.
Vis dėlto daug naudingos informacijos galima rasti prisijungę prie pasaulinio tinklo: įvairių organizacijų, institucijų, valdžios įstaigų ir kt. informaciją, adresus; susirašinėjimo portalus ir tinklaraščius. Čia galime skaityti internetinius dienraščius, žurnalus, naršyti įvairiuose portaluose, žinynuose, parsisiųsti įvairių programinių įrangų, naudotis mokymo įrankiais ir t.t.
Internete galima rasti visus elektroninius šaltinius: svetaines, tinklalapius, duomenų bazes, elektronines knygas ir žurnalus, institucines ir temines talpyklas, elektronines bibliotekas, virtualias informacijos tarnybas, duomenų archyvus (daugiau apie šaltinius).
Paieškos sistema – tai tam tikra programa (sistema), suteikianti vartotojui galimybę susirasti informaciją, esančią žiniatinklyje, naujienų grupių archyvuose, FTP saugyklose, kurią rado paieškos serveris ir įtraukė į savo duomenų bazes.
Paieškos sistema naudoja specialią užklausų pateikimo ir formulavimo metodiką: užklausos įrašomos į paieškos laukelį pagal tam tikras taisykles, kurias nustato kiekviena paieškos sistema individualiai. Pvz.: Altavista, Google, AllTheWeb.
Daugialypės paieškos sistemos »
Daugialypės paieškos – tai paieškos įrankis, kuris siunčia pateiktą užklausą kelioms ar keliolikai paieškos sistemų ar adresų katalogų iš karto. Pvz.: Dogpile – atlieka paiešką LookSmart, GoTo, Thunderstone, Yahoo, Open Directory, About.com, DirectHit, Altavista. Internet Sleuth – pateikia rezultatus iš Google, AlltheWeb, Altavista, MSN, Yahoo paieškos sistemų. Mamma — vienu metu informacijos ieškoma paieškos sistemose: Open Directory, Looksmart Directory, Business.com, About.com, Google, Yahoo, Gigablast, Wisenut, MSN, Entireweb, FindWhat, Looksmart ir kt. Galima informacijos paieška tinkle, vaizdų paieška bei informacijos paieška naujienų, geltonuosiuose (verslo) ir baltuosiuose (asmenų) puslapiuose.
Google yra didžiausia paieškos sistema pasaulyje. Peržiūrėdama daugiau nei 1,3 milijardo puslapių, Google pateikia tinkamus paieškos rezultatus vartotojams visame pasaulyje greičiau nei po pusės sekundės. Šiuo metu Google kasdien apdoroja daugiau nei 100 milijonų paieškos užklausų.
Google Mokslininkas (Google Scholar). Paieškos sistemos Google teikiama paslauga mokslinės informacijos paieškai. Čia teikiama prieiga prie referuojamų žurnalų, tezių, knygų, mokslinių straipsnių, aukštųjų mokyklų ar akademinių leidėjų mokslinės produkcijos ir kt. Informacija apima įvairias mokslo sritis. Paieškos ypatybės: galima paprasta ir išplėstinė paieška, paieškos nustatymai (Schoolar Preferences).
Google knygos (Google Books) – tai Google paieškos sistemos paslauga, leidžianti knygų, labiausiai atitinkančių vartotojo pateiktą užklausą, paiešką. Įrašius reikšminius žodžius į paieškos laukelį, sistema pateikia knygų sąrašą, jų bibliografinį aprašą; kartais – keletą teksto puslapių, taip pat nuorodą, kur šias knygas galima įsigyti.
Svarbu skirti elektroninius (skaitmeninius) šaltinius arba dokumentus, kurie buvo sukurti skaitmenine forma ir tuos, kurie buvo sukurti analogine forma, o vėliau konvertuoti į skaitmeninę. Šis žinojimas gali praversti ieškant seniau sukurtų dokumentų, kurie neprieinami internetu. Tačiau įvairių įstaigų (dažniausiai bibliotekų, universitetų, kt.) ar pavienių asmenų iniciatyvos dėka internete randasi vis daugiau senesniųjų tekstų skaitmenine versija.
Ieškant informacijos pasauliniame tinkle, paprastai naudojami tokie dalykų žinynai ir paieškos įrankiai: Noodle Tools, Internet Guide ir pan. padės jums nuspręsti, kokį paieškos įrankį geriausia naudoti ieškant informacijos bei kaip tinkamai naudotis internetu.
Efektyvi paieška
Paieškos įrankiai
Vykdyti paiešką elektroniniame bibliotekos kataloge ir duomenų bazėse galima pagal reikšminius žodžius ar dalyko pavadinimą, ar terminus, kurie apibūdina paieškos klausimą. Tačiau duomenų bazėje dar gali būti naudojami specifiniai ženklai ar simboliai, loginiai jungtukai, kurie palengvina paiešką. Paieškai naudojant pagalbinius ženklus, tema bus atskleista iš pagrindų, tuo tarpu ieškant pagal reikšminius žodžius, bus atskleisti susiję ir ne visai susiję leidiniai.
Kiekviena duomenų bazė gali naudoti skirtingus pagalbinius paieškos simbolius, todėl prieš pradedant paiešką duomenų bazėje, visus ženklus, kuriuos naudoja duomenų bazė, galima patikrinti pagalbos skyrelyje (help file).
Loginių jungtukų naudojimas informacijos paieškai
Anglų matematikas Džordžas Bulis (George Boole) sukūrė loginių jungtukų sistemą, leidžiančią įvairių frazių ar žodžių kombinacijas ieškant informacijos kataloge ar bibliografinėse duomenų bazėse pagal reikšminius žodžius. Loginės komandos (loginiai jungtukai):
AND (liet. IR) »
Paieškai naudojamus žodžius jungiant jungtuku AND, pateikiami dokumentai, kuriuose yra kiekvienas terminas (pavyzdžiui, Lietuvos AND aplinkos AND energija). Šis jungtukas yra identiškas pasirinkimui iš meniu "All the Words". Tačiau jungtuko AND naudojimas yra geriau todėl, kad, formuojant paieškos užklausą, jį galima derinti su kitais jungtukais.
Ieškoma visų juo sujungtų žodžių bet kurioje dokumento vietoje (tik viename tame pačiame dokumente). Sumažina paieškos rezultatų skaičių.
OR (liet. ARBA) »
Jungtukas OR naudojamas tada, kai norime matyti dokumentus, turinčius kurį nors iš paieškai naudojamų žodžių (pavyzdžiui, tarptautinis OR pasaulio OR globalus). Šis jungtukas identiškas pasirinkimui iš meniu "Any of the Words". Jungtukas OR gali būti derinamas su kitais jungtukais, siekiant tikslesnio paieškos rezultato.
Pagal nutylėjimą jis naudojamas visose paieškos sistemose. Nurodo ieškoti abiejų kartu arba vieno ar kito reikšminio žodžio. Dažniausiai naudojamas sudarant paieškos užklausą su sinonimais. Išplečia paieškos rezultatų skaičių.
NOT (liet. NE) »
Jungtukas NOT vartojamas siekiant iš paieškos rezultatų pašalinti tuos dokumentus, kuriuose yra nepageidaujami terminai. Vietoj jungtuko NOT galima naudoti "–" ženklą. Pavyzdžiui, informacija OR žinios NOT duomenys.
Frazių naudojimas su kabutėmis ("") ir be jų »
Pavyzdžiui, phosphoric acid. Pagal suformuluotą užklausą pateikiami atsakymai, kuriuose bus arba žodis phosphoric, arba acid, arba abu žodžiai phosphoric acid. Frazės žodžiai be kabučių skirtingose paieškos sistemose pagal nutylėjimą jungiami skirtingai: AND arba OR loginiais jungtukais. Tai priklauso nuo konkrečios paieškos sistemos. Įrašę tą patį žodžių junginį kabutėse: „phosphoric acid“, gausite kitus rezultatus. Paieškos sistema pateiks tik tokius atsakymus, kuriuose yra tiksli frazė, būtent „phosphoric acid“. Straipsniai, kuriuose buvo tik phosphoric arba acid žodžiai, nebus pateikiami.
Kabutes "" galima derinti su kitais loginiais jungtukais. Tai padeda suformuluoti lankstesnį paieškos klausimą. Pavyzdžiui, "energijos produktai" NOT Lietuva. Po jungtuko NOT parašomas žodis nebus įtraukiamas į paiešką ir sistema supras, kad rezultatų su tokiu žodžiu jums nereikia.
Paieškos simboliai
Kai kurios duomenų bazės ir interneto paieškos sistemos (pvz., Google) leidžia naudoti matematinius jungtukus, t.y. pliuso (+) ir minuso (-) ženklus. Pliusas prieš terminą (be tarpelio), reikalauja kad būtų ieškomas ne tik pirmasis nurodytas terminas (žodis), bet ir šalia esantysis. Tai panašu į AND Bulio jungtuką. Minuso ženklas atstoja Bulio jungtuką NOT. Šalia papildomo žodžio reikš, kad paieška turi jį praleisti.
Duomenų bazės ir el. katalogai naudoja įvairius simbolius, pvz.,*, ?, !, #. Jie dedami po paieškos žodžio (ar frazės) dalies, siekiant surasti alternatyvią žodžio rašybą.
* (žvaigždutė)
Simbolis *, įrašytas bet kurio žodžio dalyje trumpinant paieškos tekstą, randa visas ieškomo žodžio formas. Žvaigždutė naudojama tada, kai norima rasti visas galimas žodžio formas. Paieškos sistema pateiks ieškomo žodžio su visomis įmanomomis jo galūnėmis rezultatus
?, !, #
Šie simboliai naudojami, kad pakeistų vieną nežinomą raidę ir atskleistų kitas žodžio prasmes. Prieš juos naudodami, sužinokite, kuris iš šių simbolių naudojamas konkrečioje paieškos sistemoje.
->
Simbolius -> galima įrašyti tarp dviejų žodžių (skaičių). Tai rodo, kad jūs norite atrinkti įrašus, kuriuose yra paieškos žodžiai pradedant pirmu žodžiu (skaičiumi) ir baigiant antru žodžiu (imtinai). Ši paieška yra ypač naudinga, kai norima apriboti įrašų skaičių publikavimo metais.
Skliaustelių naudojimas
Skliausteliai (...) naudojami sudėtinėms užklausoms atlikti. Jie užtikrina paieškos eiliškumą ir padeda išvengti neaiškumų.
VU bibliotekos elektroniniame kataloge galima naudoti visus šiuos išvardytus loginius jungtukus ir paieškos ženklus (simbolius). Daugiau informacijos čia
Creative Commons licenciją.