Informacijos šaltiniai

Atliekant tiriamąjį darbą, gali prireikti įvairaus tipo informacijos. Svarbu žinoti, kad mokslinė  informacija turėtų būti renkama iš mokslinių žurnalų, o ne iš populiariųjų bulvarinių  žurnalų. Daugiausia naudoti reikėtų pirminius šaltinius, taip pat remtis antriniais bei tretiniais. Naudoti ir dabartinę, ir istorinę informaciją. Įtraukti papildomus šaltinius, kurie suteiktų faktinės informacijos, kritikos ar daugiau nuomonių.

Informacijos šaltiniai (ištekliai) yra skirstomi į žmogiškuosius ir dokumentinius:

Pirminiai, antriniai ir tretiniai šaltiniai

Pirminiai šaltiniai yra patys dokumentai, apimantys naują, originalią mokslinę, techninę ir kitą informaciją.  Tai originalus informacijos šaltinis – dokumentas, žmogaus rankų darbas, įrašas ar kita pradinė informacija atsiradusi tuo metu, kai ir buvo nagrinėjama, arba sukurta vėliau, tačiau to meto įvykių liudininkų (pvz., atsiminimai). Pirminiai šaltiniai leidžia tyrėjui būti kiek galima arčiau to, kas iš tikrųjų įvyko per tam tikrą istorinį įvykį ar laiko tarpą.

  • Originalūs raštai;
  • Knygos (kada analizuoja originalias idėjas ar pateikia originalius tyrimus);
  • Žurnalų straipsniai (kada analizuoja originalias idėjas ar pateikia originalius tyrimus);
  • Laikraščių pranešimai (parašyti iškart po įvykio);
  • Originalūs žmogaus kūrybos meno darbai (baldai, drabužiai, pastatai, skulptūros, ir t.t.);
  • Įstatymai;
  • Pastebėjimai, ataskaitos iš pirmų rankų;
  • Laiškai;
  • Dienoraščiai;
  • Interviu, pokalbiai (teismo procedūrų, asmeniniai, telefono, el pašto);
  • Originalūs dokumentai (gimimo liudijimasi, teismo įrašai);
  • Patentai;
  • Fotografijos;
  • Įrašai iš konferencijų, susitikimų;
  • Literatūros darbai: poezija, novelės, žaidimai, romanai;
  • Autobiografijos;
  • Filmai;
  • Oficialūs užrašai ar pastabos;
  • Pasirodymai (šokiai, žaidimai);
  • Skelbimai (plakatai);
  • Televizijos šou;
  • Statistika, tyrimų duomenys;
  • Kalbos
  • Žemėlapiai;
  • Disertacijos (originalios);
  • Muzika;
  • Modeliai ;
  • Interneto svetainės.

Pagal publikavimo pobūdį jie dar skirstomi į nepublikuotus ir publikuotus.

Publikuotais vadinami tradicine (spausdinti) ir skaitmenine forma išleisti dokumentai ir jų dalys. Pagal juose užfiksuotos informacijos pobūdį ir paskirtį dar skirstomi į mokslinius, mokomuosius, oficialiuosius, asmeninius, mokslo populiarinimo (pažintinius), informacinius. Taip pat pagal periodiškumą: vienkartiniai (knygos, brošiūros, žemėlapiai), periodiniai (laikraščiai, žurnalai) ir tęstiniai (mokslo darbai). Kai kurie vienkartiniai leidiniai gali būti daugiatomiai (pvz., Visuotinė lietuvių enciklopedija).

Nepublikuoti informacijos šaltiniai dar vadinami rankraštiniais (pvz., laiškai, asmeniniai užrašai, kūrinių juodraščiai ar variantai, nuotraukos ir pan.). Šie dokumentai dažniausiai saugomi valstybiniuose, įstaigų ar asmeniniuose archyvuose, bibliotekų rankraščių skyriuose. Nemaža nepublikuotų dokumentų dalis saugoma asmeniniuose kompiuteriuose. Nepublikuoti šaltiniai paprastai apibūdinami kaip neoficialūs, neaprobuoti ir ribotos vertės, tačiau ši nuostata gali būti klaidinga. Dažnai nepublikuotais lieka itin svarbūs mokslo ir verslo dokumentai, pvz., disertacijos, magistro darbai, mokslinių darbų ir projektų ataskaitos ir kita dokumentacija, pranešimai (tekstai ar prezentacijos) seminaruose ir konferencijose. Jų prieinamumas yra ribotas, jie dažnai yra nematomi, tačiau jų mokslinė ir kitokia vertė gali būti itin didelė. Šiuose dokumentuose esanti informacija gali būti publikuojama internete (taip pat vidiniuose tinkluose), o papildomai apdorojus, gali būti skelbiama spausdintuose ar elektroniniuose leidiniuose.

Šių šaltinių vertė priklauso ir nuo tiriamos problemos ir mokslo šakos/krypties. Istoriniuose tyrimuose iki tol mokslo reikalams nenaudotų šaltinių (pvz., rašytojo kūrinio juodraščių ar dailininko laiškų) panaudojimas yra teigiamas dalykas, kitur (pvz., statistikoje) neoficialūs duomenys nelaikomi patikimais.

Pirminiai: apima naują, originalią mokslinę, techninę ir kitą informaciją.

Antriniai šaltiniai pateikia informaciją apie pirminius informacijos šaltinius, surūšiuotus pagal temas, autorius ar kitus požymius. Šie šaltiniai dar vadinami metainformacija, arba informacija apie informaciją. Jie analizuoja, apžvelgia ar interpretuoja informaciją pirminiuose ištekliuose ar kituose antriniuose ištekliuose. Net šaltiniai, pristatantys faktus ar apibūdinimą apie įvykius, yra antriniai, jei jie nėra paremti tiesioginiu dalyvavimu ar stebėjimu.

  • Kritika;
  • Mokslinė periodika ir knygos, kurios analizuoja ir sistemina pirminių informacijos šaltinių rezultatus;
  • Enciklopedijos ir žodynai (gali būti ir tretiniai);
  • Biografijos;
  • Bibliografijos (taip pat laikomi ir antriniai);
  • Vadovėliai (taip pat ir tretiniai);
  • Disertacijos (komentuojantys kitą medžiagą);
  • Žurnalų straipsniai, kurie komentuoja ar pateikia kitų duomenis;
  • Laikraščių straipsniai, kad pateikia komentarus ar nuomones;
  • Literatūros apžvalgos;
  • Istorijos;
  • Tinklalapiai (taip pat ir pirminiai).

Antriniai: pateikia informaciją apie pirminius informacijos šaltinius.

Tretiniai šaltiniai tai faktinius duomenis pateikiantys leidiniai. Tretiniai ištekliai pateikia temos bendrą vaizdą, sintetindami informaciją surinktą iš kitų išteklių. Šie šaltiniai dažnai aprūpina duomenis patogia forma ar suteikia faktinius duomenis su trumpa interpretacija, nusakydami kontekstą. Pavyzdžiui: enciklopedijos, almanachai, vadovėliai, chronologijos. Jie yra tartum pirminių ir antrinių šaltinių distiliacija.

  • Almanachai;
  • Apžvalgos;
  • Instrukcijos;
  • Bibliografijos (taip pat laikomi ir antriniai);
  • Turisto vadovai;
  • Indeksai;
  • Vadovėliai (taip pat laikomi ir antriniai);
  • Chronologijos;
  • Žodynai ir enciklopedijos (ypač specializuotos; laikomi ir antriniai);
  • Žinynai.

Tretiniai: faktinius duomenis pateikiantys leidiniai.

Informacijos šaltinių pavyzdžiai
Pavyzdys Pirminiai Antriniai Tretiniai
Menas Originali fotografija Mokslinis straipsnis, apibūdinantis fotografiją Meno žinynas
Literatūra Eilėraštis Mokslinis straipsnis, interpretuojantis eilėraštį Lietuvių literatūros enciklopedija; Bibliografija
Istorija Tremtinio laiškas Straipsnis, analizuojantis laiško turinį Knyga apie tremtį
Teisė Įstatymas (ar teisės tekstas) Rašinys apie šio įstatymo veiksmingumą Teisės enciklopedija
Mokslinis tyrimas: fizika Originalus mokslinio tyrimo pristatymas žurnale Mokslinis straipsnis, analizuojantis tyrimo problemą Kasmetinės fizikos konferencijos medžiaga

Kartais gali būti sudėtinga nustatyti šaltinius, jie kaitalioja pozicijas. Pavyzdžiui, vienas originalus tekstas gali būti kito originalaus teksto įkvėpėjas. Todėl kas paprastai būtų laikoma antriniu, šiuo atveju gali būti suvokiamas kaip pirminis.

Ar skiri pirminius ir antrinius šaltinius? Sužinok žaisdamas!

Leidinių charakteristika

Rašant mokslinius darbus paprastai remiamasi mokslinėmis publikacijomis. Tai tokios publikacijos, kurios paskelbtos moksliniame leidinyje ir, prieš jas paskelbiant, buvo recenzuotos (angl. peer–reviewed). Tai reiškia, kad mokslinių žurnalų redakcijos ir mokslinės leidyklos kviečia recenzentus – paprastai du arba tris atitinkamos srities žymiausius tyrėjus ir ekspertus, kurie išanalizuoja publikavimui pateiktą medžiagą dėl duomenų ir išvadų pagrįstumo, kokybei, originalumui nustatyti, ją kritiškai įvertina ir raštu pateikia recenziją, rekomenduojančią medžiagą publikuoti, prieš publikuojant taisyti arba nepublikuoti. Recenzavimo praktika užtikrina kokybę, tačiau straipsnis publikuojamas šiek tiek pavėluotai.

Publikacijos yra pagrindinis mokslininkų vertinimo kriterijus. Siekdami pripažinimo akademinėje ir mokslo sferose, tyrėjai pageidauja skelbti savo darbus pripažintuose mokslo žurnaluose ir leidyklose.

Žurnalai, spausdinami profesinių ir mokslinių draugijų, taip pat tie, kuriuos leidžia akademiniai komerciniai leidėjai, beveik visada yra recenzuojami. Jeigu suabejojote, perskaitykite instrukciją autoriui, kuri paprastai būna paskutiniame puslapyje. Joje rasite informaciją apie recenzavimą ir jo praktiką.

Moksliniam darbui nepatartina naudoti vadinamuosius populiariuosius arba bulvarinius žurnalus. Tai straipsniai iš bulvarinės ar, kitaip tariant, populiariosios spaudos. Jie yra žymiai mažiau patikimi nei moksliniai šaltiniai. Jie dažnai rašomi autorių, kurie yra menkesnės kompetencijos toje srityje, apie kurią rašo. Be to, skirti bendrai auditorijai, neperžiūrimi ekspertų, nepateikia bibliografinių išnašų.

Kaip atskirti žurnalus, žiūrėkite žemiau.

  • Parašyti specializuotos, profesionalios auditorijos, naudojant formalią, mokslinę ar kompleksišką kalbą;
  • Talpina kelias reklamas arba visai nėra reklamos;
  • Gali talpinti grafikus, diagramas arba schemas;
  • Straipsnių šaltiniai cituojami išnašose ar bibliografijoje;
  • Straipsniai yra paprastai ilgesni, pasirašyti, ir nurodo autoriaus mokslinę ar profesinę narystę;
  • Spausdinami universiteto spaustuvių, bendruomenių, asociacijų ir kitų profesinių subjektų;
  • Leidžiami kas mėnesį, kas ketvirtį ar kartą per metus;
  • Pavadinimai dažnai yra formalūs ir dažnai su žodžiu „Žurnalas“, ar terminais iš temos pavadinimo.
  • Tikslas – skleisti originalią atitinkamos mokslo srities mokslinę informaciją tarp mokslininkų ir studentų.
Pavyzdys

Medicina, Visuomenės sveikata, Informacijos mokslai, Nature.

  • Gali būti laikomi populiariųjų ir mokslinių žurnalų hibridais;
  • Talpina reklamą, kuri yra sukoncentruota ties konkrečia sritimi;
  • Savo patrauklia vaizdine medžiaga gali būti panašūs į populiariuosius (bulvarinius) žurnalus;
  • Gali būti spausdinami ant blizgaus popieriaus;
  • Tikslas – pateikti informaciją apie konkrečią verslo sritį ar pramonę.
Pavyzdys

Verslo: Verslo klasė, The Economist.

Mokslo populiarinimo: Mokslas ir gyvenimas, Spectrum.

Kai kurie šių žurnalų gali būti tinkami mokslininkams kaip papildoma medžiaga rašant mokslinį darbą. Svarbu įvertinti autoriaus kompetenciją ir teksto kontekstą.

Tai informaciniai leidiniai, kuriuose spausdinamos trumpos susistemintos vieno ar kelių dokumentų iš įvairių informacijos šaltinių apžvalgos. Ši informacija būna įvertinta atitinkamos srities specialistų.

Pavyzdys

Physical Review and Physical Review Letters. Index. New York,1970-,
Reviews of Modern Physics. Manchester, 1967-.

  • Rašomi plačiai bendrai auditorijai kasdiene kalba (publicistiniu stiliumi);
  • Talpina daug reklamos;
  • Talpina daug vaizdinės medžiagos;
  • Išspausdinti ant blizgaus popieriaus ir turintys patrauklią išvaizdą;
  • Straipsniai dažnai yra trumpi ir gali būti anoniminiai;
  • Straipsniuose dažniausiai nėra cituojamų šaltinių ir bibliografijų;
  • Leidžiami komercinių leidėjų;
  • Išeina kartą per savaitę ar mėnesį;
  • Tikslas yra pramoginis ir parduoti produktus per reklamą.
Pavyzdys

Žmonės, Moteris, JI, Veidas. Paprastai šie žurnalai nėra naudojami moksliniame darbe (nebent naudojami kaip tiriamieji objektai).

Dokumentų tipai

Knyga – neperiodinis, didesnis nei 3 spaudos lankai (arba 48 p.) leidinys. Leidiniai iki 48 p. vadinami brošiūromis. Knygos gali būti labai įvairios savo turiniu, pobūdžiu, paskirtimi. Jos gali būti spausdintos, garsinės ir elektroninės (hipertekstinės). Studijų procese dažniausiai naudojamos knygos yra:

  • Monografija – vieno ar kelių autorių leidinys, atitinkantis mokslo bendruomenėje galiojančius mokslinio lygio (naujumo, ankstesnių tos temos tyrimų apibendrinimo, recenzavimo) kriterijus, kuriame moksliniais metodais išnagrinėta kuri nors problema ar tema, apibendrinti tyrimų rezultatai ir atskleista jų įtaka ir reikšmė mokslo srities (krypties, šakos) plėtrai.
  • Mokslo straipsnių rinkinys – recenzuotas ir (arba) turintis redakcinę kolegiją, susidedančią iš mokslininkų, vienkartinis leidinys, kuriame skelbiami mokslo straipsniai.
  • Konferencijų pranešimų medžiaga – mokslinių straipsnių rinkinys, išspausdintas konferencijos, kongreso, simpoziumo ar kito pasitarimo, kurio programą parengė renginio mokslinis komitetas, registruotame leidinyje (turi ISSN ar ISBN numerį); leidinyje nurodoma darbų atrankos ar/ir recenzavimo tvarka.
  • Enciklopedija – informacinis leidinys, kuriame pateikiama įvairių ar kai kurių mokslo ar praktikos sričių svarbiausių žinių visuma.
  • Žinynas – leidinys, kuriame spausdinama glaustos mokslo ar praktinės veiklos susistemintos žinios.
  • Žodynas – knyga, kurioje tam tikra tvarka (paprastai abėcėliškai) pateikti žodžiai, žodžių junginiai su paaiškinimais, iliustracijomis ar vertimu į kitą kalbą arba be jų.
  • Albumas – meno kūrinių, brėžinių, nuotraukų leidinys, dažniausiai su trumpu aiškinamuoju tekstu.
  • Metodinis leidinys – aprašas būdų bei taisyklių kokiam nors su studijų proceso organizavimu susijusiam darbui ar veiksmui atlikti.
  • Vadovėlis – leidinys, sistemingai aprašantis tam tikros mokslo srities ar jos dalies žinias ir skirtas toms žinioms perteikti studijų institucijoje.

Knygų dalys – tai skyriai monografijose, vadovėliuose, straipsniai enciklopedijose, straipsnių rinkiniuose, pranešimai ar jų tezės konferencijos pranešimų rinkiniuose, įrašai žinynuose ar žodynuose.

Žurnalas – subrošiūruotas įvairaus turinio ir paskirties periodinis leidinys. Leidžiami savaitiniai, dvisavaitiniai, mėnesiniai, ketvirtiniai žurnalai. Gali būti spausdinti, garsiniai, elektroniniai. Rečiau nei kartą per pusę metų pasirodantis žurnalas vadinamas tęstiniu leidiniu. Žurnalai esti visuomeniniai, laisvalaikio, sporto, technikos, referatiniai, mokslo.

Mokslo žurnalas – recenzuojamas periodinis arba tęstinis leidinys, kuriame skelbiami moksliniai straipsniai, mokslinių leidinių recenzijos ir apžvalgos, taip pat mokslo įstaigų veiklos kronikos, turintis redakcinę kolegiją, susidedančią iš mokslininkų.

Laikraštis – kasdien, kelis ar vieną kartą per savaitę (rečiau – kas dvi ar keturios savaitės) pasirodantis periodinis leidinys, kuriame skelbiama operatyvi visuomeninė, politinė, socialinė, kultūrinė ir kita informacija.

Mokslo straipsnis – moksliniame leidinyje išspausdintas rašinys, skirtas mokslo srities (krypties, šakos) problemai spręsti; jame yra pateikiama problema, apžvelgiami ankstesni tos problemos tyrimai, vykdytų tyrimų metodika ir rezultatai bei išvados, taip pat nuorodos, atskleidžiančios atliktų darbų sąryšį su kitų autorių tyrimais.

Recenzija – išsami, argumentuota knygos ar mokslo darbo analizė, paskelbta mokslo arba profesiniame leidinyje.

Patentas – juridinis dokumentas, patvirtinantis išradimo autorystę ir patento savininko išimtinę teisę tuo išradimu naudotis.

Standartas – kompetentingų organizacijų priimtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, nustatantis produkcijos, technologinių procesų, metodų, sąvokų arba kitų objektų privalomas normas, taisykles ir reikalavimus jiems, siekiant optimalios tvarkos apibrėžtoje sistemoje. Rengiami tarptautiniai (ISO – International Organization for Standardization – yra parengusi daugiau kaip 15 tūkst. įvairių standartų), nacionaliniai, šakiniai, įmonių ir kiti standartai.

Verta žinoti. Interneto išteklių tipologija nėra nusistovėjusi ir vieningai priimta, tad daugelis terminų, pvz., portalai, elektroninės svetainės, tinklalapiai, namų puslapiai, skaitmeninės / elektroninės bibliotekos vartojami sinonimiškai ar neapibrėžtai.

  • Žiniatinklis (angl.Web, WWW, World Wide Web) – hipertekstinės informacijos visuotinis tinklas, svarbiausias interneto komponentas. Po jį galima naršyti naudojantis saitais, naudotis paieškos sistemomis reikalingai informacijai rasti, parsisiųsdinti tinklalapius, rinkmenas, atlikti įvairius kitus darbus, susijusius su duomenų mainais.
  • Interneto svetainė (angl. web site, website, site) – tai tinklalapių, kuriuos sieja bendra tematika, priklausomybė vienai įstaigai ar kitokie bendri dalykai, rinkinys. Viename kompiuteryje gali būti kelios svetainės ir atvirkščiai – ta pati (didelė) svetainė gali būti keliuose kompiuteriuose. Svetainės adresu laikomas jos pradžios tinklalapio adresas. Todėl įprasta, kad į svetainę patenkama per šį tinklalapį.
  • Tinklalapis (angl. web page, page) – hipertekstu parašytas žiniatinklio dokumentas. Tinklalapiams rašyti vartojama HTML kalba arba jos modifikacijos. Paveikslai laikomi atskirose rinkmenose. Tinklalapyje pateikiamos tik nuorodos į jas. Grafikos rinkmenos dažniausiai pateikiamos JPEG, GIF ir PNG formatu.
  • Pradžios tinklalapis, namų puslapis (angl. home page, start page):
    • Įėjimo į svetainę tinklalapis. Jame būna įvadinė svetainės informacija, iš jo tiesiogiai arba netiesiogiai galima patekti į visus kitus svetainės tinklalapius. Jo adresas laikomas svetainės adresu.
    • Tinklalapis, automatiškai įkeliamas paleidžiant programą (pvz., naršyklę, pašto programą, rašyklę). Įdiegus programą, ji gali turėti numatytąjį pradžios tinklalapį. Tačiau dažniausiai jį galima pakeisti programos nuostatose nurodžius pageidaujamo tinklalapio URL adresą. Pavyzdžiai: naršyklės pradžios tinklalapis, pašto programos pradžios tinklalapis.
  • Duomenų bazės
    Duomenų bazė yra nuolat saugomų ir papildomų dokumentų ar įrašų rinkinys, susistemintas ir sutvarkytas taip, kad juo būtų galima patogiai naudotis. Duomenų bazės gali būti viso teksto ir bibliografinės, mokamos ar laisvos prieigos, universalios ar šakinės (teminės).
  • Elektroninės knygos ir žurnalai

      Tai leidiniai, kurie yra prieinami skaitmeniniu formatu ir pateikiami internete.

      Elektroninis žurnalas gali būti skaitmeninė spausdintinio žurnalo versija arba leidžiamas tik skaitmenine forma. Elektroniniai žurnalai būna tokių pačių tipų, kaip ir spausdintiniai (mokslo, mokslo populiarinimo, bulvariniai ir kt.). Internete galima rasti pavienių mokslinių elektroninių žurnalų, taip pat galite jų ieškoti prenumeruojamose arba atviros prieigos duomenų bazėse.

      Atviros prieigos elektroninių knygų internete nėra itin daug. Mokslinės elektroninės knygos dažniausiai randamos specializuotose duomenų bazėse, pvz. Ebrary Academic Complete.

  • Institucinės ir teminės talpyklos

    Teminės talpyklos kaupia atskiros mokslo krypties ar srities informaciją, pvz., kompiuterijos mokslų Citeseer; fizikos arXiv; ekonomikos RePEc, kognityvinių mokslų CogPrints, bibliotekininkystės ir informacijos mokslų E–LIS.

    Institucinės talpyklos – informacijos sankaupos, telkiančios vienos ar daugiau mokslo institucijų įvairaus pobūdžio akademinę informaciją. Šiose sankaupose autoriai patys arba padedami kvalifikuotų patarėjų talpina savo publikacijas (angl. self–archiving).

  • Elektroninės bibliotekos, virtualios informacijos tarnybos

    Elektroninė biblioteka – tai tam tikru būdu organizuota ir nuolat tvarkoma įvairių formatų elektroninių leidinių kolekcija, pritaikyta praktiškam naudojimui, kad būtų paprasta ja naudotis bendrame kompiuterių tinkle. El. bibliotekoje apibrėžiami dokumentų ir interneto svetainių komplektavimo ir kokybės vertinimo kriterijai, dažnai pateikiama nuorodų į kitas panašias bibliotekas bei informacijos tarnybas. Jos dažniausiai kuriamos realiai veikiančių (mokslinių, akademinių, nacionalinių ir kitų tipų) bibliotekų ar jų susivienijusių specialistų pastangomis: universitetų dėstytojų, studentų, kitų specialistų ar šiaip mėgėjų. Elektroninės bibliotekos gali turėti fizinį atitikmenį, tuomet  jos vadinamos hibridinėmis. Taip pat gali būti vadinamos virtualiomis bibliotekomis, pvz., The Internet Public Library.

  • Duomenų archyvai

    Mokslo duomenų archyvų ir paslaugų tarnybų pagrindiniai tikslai yra rinkti, apdoroti, saugoti ir skatinti naudoti tyrimų duomenis. Norint sukurti sąlygas lyginamiesiems tyrimams, kuriami tarptautiniai duomenų archyvų tinklai ((IFDO ir CESSDA), siekiantys pagerinti ir palengvinti duomenų prieinamumą mokslo analizės tikslais, skatinti procedūras ir standartus duomenų ir technologijų mainams tarp duomenų archyvų, propaguoti standartų ir procedūrų laikymąsi visame pasaulyje bei padėti kurti bei raginti naujas duomenų organizacijas prisidėti prie keitimosi duomenimis kultūros formavimo institucijose nacionaliniu ir globaliu lygmenimis. Duomenų archyvų tikslai yra rinkti empirinius duomenis ir skatinti antrinį jų panaudojimą, tačiau kai kurie centrai ir patys atlieka socialinius tyrimus ir apklausas, ypač tarptautinių iniciatyvų tinkluose. Renkama pirminė tyrimų medžiaga (duomenys, klausimynai, kodavimo schemos), bet taip pat ir empirinių studijų rezultatai.

Mokslinė ataskaita – dokumentas, kuriame pateikti oficialūs asmens ar organizacijos per tam tikrą laiką nuveikto darbo rezultatai.

Apklausų, ekspedicijų duomenys – etnografinių, archeologinių ir kitų ekspedicijų bei apklausų metu surinkti ir užfiksuoti duomenys (anketos, įrašai, aprašai, nuotraukos ir pan.).

Laiškai, dienoraščiai, juodraščiai, kiti rankraščiai – žymių asmenų susirašinėjimo, asmeninių užrašų, dienoraščių, darbų rankraščių, variantų nepublikuoti dokumentai. Jų publikavimui gali būti taikomi laiko ar kiti apribojimai.

Įstaigų ir organizacijų bei asmenų dokumentai – susirinkimų ir posėdžių protokolai, asmens bylos, įsakymai, nutarimai, ataskaitos ir kiti įstaigų tekstiniai ir statistiniai dokumentai, saugomi įstaigose ar archyvuose.

Kada kokius šaltinius naudoti?

Žinynai, enciklopedijos Šiuose leidiniuose talpinama specializuota, faktinė ar bibliografinė informacija. Pvz., trumpos istorijos, įvadinė informacija, apibrėžimai, paaiškinimai. Juose galite rasti informacijos, reikalingos jūsų užduočiai. Naudokite žinynus ir enciklopedijas, kai bandote rasti svarbias sąvokas, reikšmingas datas, kai tema per plati ir norite ją susiaurinti, rasti apibrėžimams, dalyko bendram ar platesniam supratimui.
Knygos Mokslinės knygos itin išsamiai išanalizuoja konkrečią temą. Naudokite knygas kai reikia daug informacijos apie temą, personaliją ar įvykį; kai norite į dalyką pažiūrėti iš platesnių perspektyvų; sužinoti, kaip kiti mokslininkai nagrinėja jūsų temą; ieškodami istorinės informacijos; nustatydami teorijas ir faktus; ieškodami klasikų mokslo traktatų ir darbų (pvz., Karlo Markso politikos veikalų).
Mokslo žurnalai Žurnaluose koncentruojamasi ties specifine tema ar paieškos klausimu. Juose pateikiami moksliniai tyrimai, profesionalių mokslininkų ir dalyko specialistų darbai. Žurnaluose nėra taip plačiai kaip knygose išnagrinėta tema. Straipsniai moksliniuose žurnaluose dažniausiai parašyti mokslininkų ir yra patikrinami ir vertinami kitų ekspertų iš tų pačių sričių. Jie skirti studentams ir mokslininkams. Naudokite juos, kai norite rasti dabartinę ir senesnę informaciją savo tema bei ieškodami nuorodų į kitus susijusius mokslinius straipsnius.
Internetas Itin daug informacijos yra internete. Valdžios institucijos, įvairios organizacijos, universitetai ir mokymo institucijos, taip pat privačios individualios, komercinės ir nekomercinės įmonės, privatūs asmenys iš viso pasaulio talpina informaciją tinkle. Mokslinę informaciją galima pasiekti dviem būdais:
  • Naudojantis mokslinės informacijos duomenų bazėmis, kurias prenumeruoja bibliotekos. VU bibliotekos prenumeruojamas duomenų bazes galite rasti čia. Jos prieinamos ne tik VU tinklo kompiuteriais, bet ir iš namų (prisijungus per VPN ar užsisakius slaptažodžius).
  • Naudojantis atviros prieigos mokslinėmis duomenų bazėmis.
  • Naršykite internete, kai ieškote aktualios informacijos (pvz. laikraščiuose); informacijos apie institucijas ir organizacijas; viešų publikacijų; kai ieškote valdžios institucijų informacijos (pvz., įstatymų, nutarimų); duomenų apie įvairias įstaigas ir organizacijas; techninės informacijos (pvz., apie programinę įrangą), žinynų, vaizdinės medžiagos, statistikos ir t.t.
Laikraščiai Naudokite laikraščius, kai reikia naujos informacijos apie tarptautinius, nacionalinius ar vietinius įvykius; knygų ir filmų apžvalgų, aktualių komentarų ir debatų; kai atliekate tyrimus, pvz., apie kokio nors dalyko nušvietimą žiniasklaidoje.
Statistiniai šaltiniai Naudokite juos paremti savo poziciją faktine informacija.
Biografinai šaltiniai Rinkinys rašinių ir apybraižų apie žmones ir jų gyvenimus. Naudokite juos, kai ieškote informacijos apie konkretų asmenį, tam tikrus jo gyvenimo faktus ir pan.
Interviu Galima skaityti interviu ar kalbėtis su žmonėmis, kurie turi žinių ir patirties iš tave dominančios srities. Jais naudokitės, kai ieškote istorijų, paremtų žmonių patirtimi; kada reikia eksperto nuomonės ir požiūrio. Kad būtų objektyviau, informaciją, gautą iš interviu, turėtumėte papildyti knygomis ar straipsniais jūsų tema.

Renkantis informacijos šaltinius, svarbu įvertinti jų naudingumą ir kokybę atsižvelgiant į šiuos dalykus:

Pagrindiniai principai, kuriais domėdamiesi galite nustatyti šaltinių patikimumo laipsnį:

Knygos Žurnalų straipsniai
  • Redaktoriai apžvelgia ir atrenka leidžiamas knygas.
  • Bibliotekos atrenka knygas atsižvelgdamos į redaktorių apžvalgas ir mokslo reikalingumą.
  • Redaktoriai peržiūri ir atrenka straipsnius publikavimui.
  • Moksliniai žurnalai peržiūrimi, pereina intensyvią atranką, kuri vadinama recenzavimu.
Internetas Laikraščių straipsniai
  • Niekas neprižiūri, kas nori, tas ir gali kurti ir publikuoti.
  • Paieškos sistemos nereitinguoja rezultatų pagal turinio patikimumą.
  • Užsako ir atrenka redaktoriai.
  • Rašomi pagal auditorijos poreikius (užmojis numatytas auditorijai patenkinti).
Einamieji (dabartiniai) šaltiniai Istoriniai šaltiniai
Kasdieniai laikraščiai
Naujos publikacijos – knygos ir žurnalai
Naujo leidimo knygos
Internetas – nuolat atnaujinamas
Seni laikraščiai
Archyvinė medžiaga
Pirmojo leidimo knygos
Earlier Census data and Muster Records (ankstesniojo surašymo datos ir peržiūros įrašai)
Dienoraščiai
Laiškai

Pasitikrink savo žinias – atlik testą apie informacijos šaltinius.


Kitame modulyje mokysitės, kaip vykdyti informacijos šaltinių paiešką.