Temos identifikavimas
Neretai pasitaiko, kad studentai nesupranta užduoties, kurią jiems paskyrė dėstytojas, jų darbo vadovas, todėl šiame etape pabandykite ją suvokti. Apibrėžkite, kokiam tikslui ir kokia informacija reikalinga, ką norite surasti. Svarbu nustatyti:
- kokia yra tiriamoji tema ir jos aspektai (turite tiksliai apibrėžti užduotį, kurią tikimasi išspręsti);
- klausimą ar problemą, apibrėžti sąvoką ir terminus, kurie nusako problemą;
- kokio tipo informacijos reikia ir kiek, norint atsakyti į užduotį (bendros ar specialios; mokslinių tyrimų ar apžvalginės, enciklopedinės; kokiomis kalbomis, kokio laikotarpio ir pan.)
Dažnai dėstytojai patys pasako studentams, kokia tema pasiruošti kalbėti ar rašyti mokslinį darbą, tačiau kartais tenka pasirinkti ir patiems. Jei yra galimybė rinktis, susigalvokite temą, kuri jus asmeniškai domina arba apie kurią jau turite informacijos. Rašykite tema, kuri leidžia atsiskleisti jūsų kūrybiškumui ir interesams. Jums lengviau bus surasti įžvalgų, jei tema susijusi su jūsų asmenine patirtimi. Tačiau nepamirškite, kad rašote mokslinį darbą, tad visos šios įžvalgos ir pastabos turi būti pagrįstos moksline medžiaga.
Aiškindamiesi temą, bendram supratimui pasklaidykite įvairius išteklius (knygas, žurnalus, paskaitų konspektus), kurie susiję su jūsų tema. Geriau suprasti užduotį gali padėti ir šalutinė informacija, todėl rekomenduojama pavartyti bendrąsias ar temines enciklopedijas, vadovėlius, žinynus, bibliografinę medžiagą ir pan.
Taip pat nustatykite užduotį atsakydami į klausimą, kokios rūšies atsakymas yra reikalingas? Nutarkite, ką norite išspręsti, atsakyti, pateikti, pasakyti ar išsiaiškinti. Ar reikia analizės, komentaro, palyginimo, sugretinimo, diskusijos, įvertinimo, paaiškinimo, apžvalgos, apybraižos, santraukos? Žinodami užduotį, lengviau pasiruošite informacijos paieškai.
Temos vystymo būdai »
Kitame žingsnyje bandykite išskirti reikšminius žodžius, kurie apibūdintų pagrindinę temos mintį. Tema yra reikšminių žodžių grupuotė, tačiau neidentifikuoja konkrečiai to, ką jūs ketinate pasakyti. Pavyzdžiui, reklama žiniasklaidoje. Tai plati tema, bet nėra tikslūs žodžiai, į kuriuos konkrečiai koncentruositės vykdydami paiešką. Todėl plėtokite ir konkretinkite temą. Svarstykite, kokį poveikį turi reklama konkrečioje žiniasklaidos priemonėje, pavyzdžiui, per televiziją rodomos alkoholio reklamos poveikis vaikams.
Daugiau apie reikšminius žodžius.
Temos plėtojimas
Patartina iš temos suformuluoti klausimą (arba susijusius klausimus). Temos vystymas iškeliant klausimus padės iš platesnių perspektyvų pažiūrėti į analizuojamą problemą, rasti susijusias temas. Jums patiems bus lengviau išsiaiškinti ir rasti atsakymus, suprasti, ką bandote įrodyti ar pagrįsti. Klausimai suteikia galimybę plėsti, vystyti atsakymus. Tiksliai suformuluoti klausimai padeda nuspręsti, kuri informacija bus naudojama. Jie taip pat padeda lengviau sužinoti, kada jau yra pakankamai informacijos ir galima nutraukti jos paieškas. Be to, mokslinis darbas prasideda nuo tezės, teiginio, kurį reikia paaiškinti, analizuoti, pateikiant įrodymus, argumentus. Jei jūsų tyrinėjimas prasidės nuo klausimo, kuris atitinka analizuojamus įrodymus, Jums bus daug lengviau atlikti ir pateikti savo tyrimą.
Klausimo formulavimas (vystymas) iš plačios temos gali būti atliekamas daugybe būdų. Tačiau efektyviausi: proto (smegenų) šturmas, minčių ir koncepcijų žemėlapių braižymas.
Proto (smegenų) šturmas
Proto šturmas – tai viena iš idėjų generavimo metodikų, dar vadinama laisvų asociacijų technika ar net nestandartiniu idėjų kūrimo būdu. Proto šturmas padeda suaktyvinti kūrybišką mąstymą sudarant idėjų, problemų ir pasekmių sąrašą. Šio metodo tikslas – atrasti kuo daugiau idėjų, sprendžiant konkrečią problemą.
Proto šturmo metu į sąrašą rašomi visi žodžiai, mintys, idėjos, klausimai ir žinios apie temą. Vėliau surašyta informacija, atrinkus artimas idėjas, skirstoma į kategorijas.
Kaip vyksta proto šturmas:
- Sudarykite visų terminų ir sąvokų, susijusių su pasirinkta tema, sąrašą;
- Surašykite jas po vieną žodį ar frazę;
- Nesirūpinkite dėl jų pasikartojimo, tarpusavio ryšių, svarbumo;
- Atsiribokite nuo tipinių sprendimų, atsakymų;
- Sudarykite kiek galima gausesnį sąrašą.
Surūšiuokite idėjas pagal kategorijas. Naudokite simbolius, spalvas žymėdami atskirų koncepcijų skirtingumus. Atidžiai peržiūrėkite pagrindines temas, struktūras ir galimą sprendimą.
Proto šturmo etapai »
Minčių žemėlapis
Tai kūrybinio mąstymo įrankis, padedantis struktūruoti problemą, vystyti klausimą, temą. Pagrindiniai elementai: sąvokos, ryšiai. Iš jų sudaromas tinklas. Idėjų žemėlapiams kurti labai tinka proto šturmo technika.
Minčių žemėlapį naudinga sukurti tada, kai dar tik pradedate domėtis kokia nors tema. Surašykite visas savo mintis popieriaus lape ir nuolat tą sąrašą papildykite. Jeigu jaučiate, kad žemėlapis tampa nebeaiškus, braižykite kitą. Naujų idėjų kartais kyla jau braižant žemėlapį, lakoniškumas padeda geriau suprasti esminius dalykus.
Šis metodas ypač efektyvus analizuojant problemas, planuojant renginius, numatant veiklos strategiją, susidarant bendrą sudėtingų klausimų vaizdą, ruošiantis kalboms, rašant straipsnius ir pan. Minčių žemėlapį galima kurti individualiai arba su grupe.
Kaip braižyti minčių žemėlapį? »
Jei turite galimybę, galite pasinaudoti specialiai minčių žemėlapiams skirta programine įranga. Vieną iš tokių nemokamų programų yra XMind. Taip pat galite pasinaudoti tiesioginės prieigos minčių žemėlapio sudarymo programa internete (Text 2 Mind Map).
Koncepcijų žemėlapiai
Koncepcijų žemėlapis – hierarchinė diagrama, dar vadinama schematine priemone, naudojama nuosekliam sąvokų išdėstymui nuo pačios svarbiausios iki bendriausių ir specifiškiausių sąvokų, tarpusavyje sujungiama linijomis. Koncepcijų žemėlapiai grafiškai iliustruoja ryšius tarp sąvokų, todėl realiai tai yra sąvokų tinklas. Čia dvi ar daugiau koncepcijų yra sujungiamos žodžiu, kuris apibūdintų jų ryšį. Tokiu būdu aiškiai matoma visa analizuojamo reiškinio struktūra, taip didinamas supratimas ir gilinamos žinios bet kokia tema.
Plačiau apie koncepcijų žemėlapius »
Apimtis (ką daryti, jei informacijos per daug arba per mažai)
Atidžiai nustatykite santykį tarp temos bei užduoties apimties. Siaura tema būtų sunku rasti pakankamai medžiagos parašyti didelės apimties mokslinį darbą, kaip ir plačios temos aiškinimui neužtektų reikalaujamų keliolikos puslapių.
Jei, pradėję tyrinėti savo temą, randate per daug arba mažai medžiagos, peržiūrėkite temą, atkreipdami dėmesį į tokius elementus kaip: laiko periodas, geografinė padėtis, požiūrio taškas, auditorija. Tiksliai juos apibrėžus klausimą galima susiaurinti ir sukonkretinti.
Žemiau pateikiami pavyzdžiai kaip tai galima padaryti.
Siaurindami temą, išskirkime temą ribojančius žodžius, pvz., apsvarstyti du pavyzdžius, per 10 metų, šiais metais, pagrindinė priežastis, po 2000 metų, rasti aspektą...
Siaurinti temą galite ir atsakydami į klausimus: kur? kada? kas? kaip? kodėl?
Kai jūs pradedate identifikuoti tai, ko ieškosite, labai svarbu apibrėžti sinonimus, jūsų temos reikšminių žodžių alternatyvius žodžius.
Reikšminių žodžių sudarymas
Reikšminiai žodžiai – tai raktiniai žodžiai ar paieškos frazės, – kurie įrašomi paieškos laukelyje. Šie žodžiai turi nusakyti svarbiausią paieškos tikslą ar objektą. Reikšminiai žodžiai reikalingi ieškant informacijos bibliotekose, kompiuterinėse paieškos sistemose. Turime tiksliai žinoti, kokios informacijos norime, kaip ją galime trumpai apibūdinti.
Rengiantis paieškai, svarbu identifikuoti pagrindinę paieškos klausimo sąvoką. Kompiuterio programos dažnai nesupranta kalbos, kurią vartojame bendraudami vieni su kitais. Jis neskaito poteksčių, dviprasmybių. Todėl formuluojant užklausą, svarbu išrinkti žodžius, kurie konkrečiai apibūdintų mūsų ieškomą temą. Tiksliai apibrėžus klausimą, svarbu išsirinkti reikšminius žodžius, kurie bus reikalingi informacijos paieškai.
Pavyzdžiui, reikia parašyti mokslinį darbą tema „Užsieniečių patiriamas kultūrinis šokas nuvažiavus į svečią šalį“. Pagrindinis šios temos akcentas – kultūrinis šokas, būtent tokie ir būtų reikšminiai žodžiai, o ne užsieniečiai svečioje šalyje, nuvažiavusieji užsienyje, šokas užsienyje, užsieniečių kultūrinis šokas ir pan.
Nustatant reikšminį žodį, reikia atkreipti dėmesį į:
Sinonimus. Neradę informacijos pagal reikšminį žodį, ieškokite kitų žodžio variantų, kurie taip pat atitiktų ieškomą dalyką.
Daugiskaitą ir vienaskaitą. Ieškodami informacijos visada vykdykite paiešką naudodami žodžio vienaskaitą ir daugiskaitą.
Trumpinimus. Vykdydami paiešką, naudokite abu variantus: ir trumpinimus, ir visą žodį.
Mokslinius ir bendrus pavadinimus. Ieškant informacijos, svarbu dėmesį atkreipti ne tik į bendrinės kalbos žodį, bet ir į tai, kaip jis skamba mokslinėje kalboje.
Kalbos variacijas. Yra žodžių, kurie yra sulietuvinti ir pritapę mūsų kalboje ir pan.
Terminologiniai šalies skirtumai. Atminkite, kad yra žodžių, kurie įvairiose šalyse vartojami skirtingai prasmei nusakyti.
Tyrimo krypties nustatymas
Dabar, kai jūs supratote užduotį ir identifikavote temą, reikšminius žodžius, sinonimus ir alternatyvius terminus, kita žingsnių serija gali padėti nustatyti kryptį, kuria jūsų tyrinėjimas turėtų plėtotis. Atsakykite sau į klausimus:
- Ką aš jau žinau apie temą? Galbūt jūs žinote: galbūt jūs žinote daug, galbūt jūs žinote mažai.
- Koks esminis užduoties klausimas – kokio atsakymo reikia?
- Identifikuokite tai, ko jums reikia, kad išspręstumėte problemą. Tai galėtų apimti sąvokų, principų studijavimą, ar išsamesnės informacijos radimą.
- Kokių ir kiek tyrimų turėsiu atlikti? Nuspręskite, ko reikia, kad būtų atsakyta į klausimą; nuspręsti, kas turi būti padaryta. Gal paimti interviu iš eksperto? Gal atlikti eksperimentą?
- Kokius svarbius ir kontraversiškus rašinius (teiginius) įtraukti?
- Ar yra viešų ar akademinių prieštaravimų, apie kuriuos turėčiau žinoti?
Tuomet atlikite preliminarią savo temos paiešką: pasikalbėkite su dėstytojais, šios temos ekspertais, darbo vadovu, panaršykite savo paskaitų konspektuose, susijusius skyrius vadovėlyje, kitus skaitinius rekomenduotus dėstytojų. Panaršykite enciklopedijose, taip pat virtualiose, pvz., Britannica.
Pasitikrink savo žinias – atlik testą apie temos suvokimą.
Kitame modulyje mokysitės, kaip atpažinti reikalingus šaltinius, kokie jie yra ir kokiais kada geriausia naudotis.


Creative Commons